Ten yra neįtikėtino grožio paplūdimys. Ten pakrantės vandenis skrodžia delfinai, didžiulių jūrinių vėžlių patelės smėlyje deda kiaušinius. Ten pučia šiltas vėjas, ošia palmės. Ten yra Europos rojus – piečiausia kontinento sala – Lampedūza. Rojus, virtęs Europos pragaru.
Vos 20 kvadratinių kilometrų ploto žemės lopinėlis Viduržemio jūroje – Italijos, Europos Sąjungos (ES) teritorija. Šį mėnesį pasitaikė dienų, kai į 5 tūkstančius vietinių gyventojų talpinančią salelę atplaukdavo ir išsilaipindavo beveik 7 tūkstančiai migrantų iš Afrikos. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 11 iki 18-osios saloje iš viso buvo 11,8 tūkst. migrantų – dvigubai daugiau nei vietos gyventojų. Daugiau nei dvigubai. Teoriškai jų vieta – migrantų laikinojo prieglobsčio stovykloje. Klausimas: kaip sukišti 11,8 tūkst. žmonių į erdvę, kurioje telpa daugiausia 400? Atsakymas: niekaip. Tikrieji Lampedūzos šeimininkai tapo jie – po salą, po Italijos, ES teritoriją laisvai šmirinėjantys vyrai, moterys, vaikai iš Afrikos.
Vietiniai gyventojai piktai juokauja: jeigu taip ir toliau, jeigu Roma, Briuselis, 27 ES valstybės toliau nieko nesiims, Lampedūzoje greitai nebeliks vietos ne tik prigulti, bet ir prisėsti. Tai bus unikali – stovimų vietų sala.
Juokas juokais, bet suvokti tai, kas šį rudenį dedasi rojaus saloje, virtusioje pragaru, nėra paprasta.
Lampedūzos migrantų krizė – tai neskelbto karo žaizdras.
Lampedūzos sala – tai Pietų Europos Bachmutas.
Europos kontinentą nuo Afrikos skiriantis Sicilijos kanalas – tai 140 kilometrų pločio fronto ruožas Viduržemio jūroje. Skenduolių kapinės.
Spalio mėnesį žmonės iš Afrikos toliau plauks, tik jūra nebebus tokia vasariškai rami kaip dabar. Mirčių sezonas Sicilijos kanale dar tik prasideda.
Žiūrime, kokie tragedijos skaičiai. Per 8 šių metų mėnesius čia žuvo 2000 žmonių. Vidutiniškai po 250 per mėnesį, po 8–9 per vieną parą. Tai oficialūs duomenys, kuriuos pateikia „Frontex“ tarnyba ir Italijos pakrančių apsaugos pareigūnai. Bet kiek tiksliai nakties tamsoje skendo ir nuskendo, nežino niekas. Bet kuriuo atveju – absoliutus rekordas. Spalio mėnesį žmonės iš Afrikos toliau plauks, tik jūra nebebus tokia vasariškai rami kaip dabar. Mirčių sezonas Sicilijos kanale dar tik prasideda.
Ką tuo metu daro Europa? Riejasi. Bet žiauriai. Prezidentai, premjerai, ministrai, politologai vienas kitą siunčia paskui rusišką laivą, vienas kitam priekaištauja, atvirai grasina. Deja, yra taip: sudaužyti Europos Sąjungos vienybei nereikia nei Vladimiro Putino, nei jo armijų. Europos Sąjungos vienybę daužo Afrika.
Konfliktų epicentre – Italija ir jos dešiniųjų vyriausybė. Premjerei Giorgiai Meloni migrantų krizė yra skaudžiausias dūris, nes pažadas rinkėjams – sustabdyti Afriką – buvo esminis jos rinkimų kampanijoje. Pažadas vykdomas, bet atvirkščiai: šįmet per 9 mėnesius į Italiją atplaukė 102 973 migrantai, arba lygiai dvigubai daugiau nei pernai, tris kartus daugiau nei 2021 metais.
Vasarą Roma pykosi su Paryžiumi. Paprašė priimti keletą laivų su migrantais, prancūzai ne tik griežtai atsisakė, bet ir sustiprino pasienio kontrolę ties Ventimiljos postu. Tą patį pasakė vokiečiai, olandai, austrai. Premjerė G. Meloni migrantų krizės įkarštyje atsidūrė absoliučioje tarptautinėje izoliacijoje. Kodėl?
Romos naratyvas „mus paliko nelaimėje vienus“ – gailus ir dramatiškas, tačiau tai tik viena migrantų krizės melodija. Antra, mažiau žinoma, skamba taip: Dublino sutartis. Italija ją pasirašė, bet nesilaiko. Ši sutartis įpareigoja pirmąją šalį, į kurią atvyksta migrantas, atlikti tam tikrus formalumus: identifikuoti, paimti pirštų atspaudus, sulaikyti laikinojo prieglobsčio stovyklose, kol bus sutarta su kitomis ES valstybėmis dėl perskirstymo. Ši sutartis taipogi įpareigoja pirmojo prieglobsčio šalį susigrąžinti atgal į kitas ES šalis nelegaliai išvykusius ir ten sulaikytus migrantus.
Ką rodo skaičiai? Iš 650 tūkst. į Italiją atvykusių migrantų beveik pusė – 310 tūkst. – išvyko ir buvo sulaikyti kitose ES šalyse. Tokie dvigubi pabėgėliai vadinami „dublininiais“. Daugiausia iš Italijos sprukusių „dublininių“ atsidūrė Vokietijoje – 115 tūkst. Ar Italija juos priėmė atgal, kaip numato Dublino sutartis? Priėmė kas dešimtą. Kiti liko Vokietijoje. Iš 90 tūkst. sulaikytų Prancūzijoje į Italiją sugrąžinti 5000. Austrija iš 18 tūkst. migrantų sugebėjo išsiųsti atgal į Italiją 4000, Švedija – iš 15 tūkst. tik 2000.
Europa atsuko nugarą Romai, nes ji esą nesilaiko Dublino susitarimų, faktiškai tapo legaliu nelegalų tranzito koridoriumi į Europą. Roma aiškina, kad migrantų distribucijos ES šalyse mechanizmas nebeveikia, Italija viena nepajėgi susidoroti su neįtikėtinai išaugusiu atvykėlių srautu.
Europa atsuko nugarą Romai, nes ji esą nesilaiko Dublino susitarimų, faktiškai tapo legaliu nelegalų tranzito koridoriumi į Europą. Roma aiškina, kad migrantų distribucijos ES šalyse mechanizmas nebeveikia, Italija viena nepajėgi susidoroti su neįtikėtinai išaugusiu atvykėlių srautu.
Paskui Roma susipyko su Berlynu. Vokiečiai bundestage būtent dabar – migrantų krizės įkarštyje – balsavo už finansinę paramą nevyriausybinių organizacijų laivams. Šie niekieno laivai kursuoja Viduržemio jūroje, gelbsti skęstančiuosius, o tada juos gabena į artimiausią uostą. Artimiausias uostas ne Vokietijoje, ne Prancūzijoje, o vėl – Pietų Italijoje.
Ir dar ne viskas. Dar yra italų erzelynė su Austrija dėl Brenero pasienio posto Alpėse. Greitkeliai A12 iš Insbruko į Vokietiją, A13 iš Insbruko į Brenerą yra vienos svarbiausių krovininio transporto magistralių Europoje. Čia kasmet pralekia 3 milijonai sunkvežimių, jie gabena 50 milijonų tonų krovinių: medieną, baldus, maisto produktus, mineralus, metalą, keramiką. Austrija nerimauja dėl nelegalių migrantų srauto iš Italijos, todėl žada įvairiais būdais sunkvežimių eismą blokuoti, stabdyti, tikrinti.
Netgi vengras Viktoras Orbanas, artimas G. Meloni „Dievo ir šeimų gynimo“ ideologijos bendramintis, nežada priimti į Italiją atplaukusių migrantų. Nė vieno.
Radikalūs sofos specialistai siūlo Lampedūzos problemą spręsti karine jėga. Sicilijos kanalo metaline koncertina užtverti neįmanoma. Nebent būtų galima ties Libijos, Tuniso pakrantėmis išrikiuoti karinį jūrų laivyną. Stabdyti pabėgėlius kreiseriais, povandeniniais laivais, lėktuvnešiais? Šaudyti, torpeduoti, naudoti minas? Jūrų teisės konvencijos specialistai sako, kad toks būdas tiktų Rusijai, bet ne Italijai, ne ES. Nes tektų skelbti karą. Kam? Libijai? Tuniso režimui, kuris reketuoja Italiją, siūlydamas už ES pinigus stabdyti migrantus? Neįvardytiems nelegalių kruizų organizatoriams? Jie – gudrūs: sodina savo klientus į lengvas, nedideles pripučiamas valtis, priartėjęs karo laivas savo sukelta banga jas nuskandintų akimirksniu, be šūvio.
Ar šis kataklizmas paveiks Lietuvą? Be abejo. Nes šią savaitę didžiosios ES valstybės, atrodo, galiausiai sutarė, kaip gelbėti Italiją. Sukurtas naujas, specialus crisis mechanism, jam pritarė ir Vokietija. Šio mechanizmo architektūra numato greitą, efektingą migrantų paskirstymą po visas 27 ES šalis.
Italija kartą šitaip stabdyti migrantus jau pabandė. 1997 metais Albanijos laiviūkščiui, gabenusiam ekonominius migrantus, kelią pastojo Italijos „Marina Militare“ korvetė. Atsimušusi į karinį laivą albaniečių gelda perlūžo pusiau ir nugarmėjo į dugną. Nuskendo 82 žmonės. Kas toliau? „Marina Militare“ laivo vadui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio nužudymo, žuvusių albaniečių šeimas stojo ginti Europos Žmogaus Teisių Teismas. Finalas: tiek nelegalus gabenęs albanas, tiek italų karinio jūrų laivyno karininkas buvo nuteisti vienoda bausme – po trejus metus kalėjimo.
Kokios tolimesnės prognozės? Blogos. Vidurio Afrikos šalyse – Malyje, Nigerijoje, Burkina Fase – įvyko kariniai perversmai, įsigalėjo diktatūriniai chuntos tipo režimai, gyventojai masiškai migruoja į gretimas valstybes, kurios savo ruožtu juos stumia tolyn, link Tuniso. Libiją nusiaubė potvyniai, žuvo 10 tūkst. gyventojų, šimtai tūkstančių liko be pastogės, jie irgi dairosi Europos krantų link. Prancūzijos kolonijinė galybė Afrikoje trupa, „Wagner“ banditai užsacharyje vykdo V. Putino nurodymus.
Ar šis kataklizmas paveiks Lietuvą? Be abejo. Nes šią savaitę didžiosios ES valstybės, atrodo, galiausiai sutarė, kaip gelbėti Italiją. Sukurtas naujas, specialus crisis mechanism, jam pritarė ir Vokietija. Šio mechanizmo architektūra numato greitą, efektingą migrantų paskirstymą po visas 27 ES šalis.
Šaltinis: delfi.lt