Planuojama visiškai panaikinti skaitmeninį mokymąsi vaikams iki 6 metų amžiaus, naujienų agentūrai „The Associated Press“ komentavo ministerija.
Nors Švedijos mokinių skaitymo gebėjimų rezultatai viršija Europos vidurkį, tarptautinis ketvirtos klasės mokinių skaitymo lygio įvertinimas „Progress in International Reading Literacy Study“ (PIRLS) parodė, kad 2016–2021 m. vaikų skaitymo gebėjimai suprastėjo.
2021 m. Švedijos ketvirtokų vidurkis buvo 544 taškai, kai 2016 m. siekė 555 taškus. Vis dėlto pagal ir šį rodiklį šalis kartu su Taivanu užėmė septintąją pasaulyje, rašoma naujienų portale „ABC News“.
Palyginimui, reitingo viršuje esantis Singapūras per tą patį laikotarpį pagerino savo PIRLS skaitymo rezultatus nuo 576 iki 587, o Lietuvos mokiniai atsidūrė šeštoje vietoje iš 65 vertinime dalyvavusių šalių 2021 m. ir surinko 552 taškus. Beje, kaip pastebi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šis rezultatas geriausias per visus dvidešimt metų, kuomet mūsų šalis jame dalyvauja.
Rekomenduoja grįžti prie tradicinių priemonių
Švietimo ekspertai teigia, kad PIRLS rezultatai galėjo suprastėti dėl pandemijos arba dėl to, kad šalyje daugėja imigrantų, kuriems švedų kalba nėra gimtoji, tačiau dėl pernelyg dažnas skaitmeninių įrenginių naudojimas per pamokas mokyklose taip pat yra svari priežastis.
„Moksliniai tyrimai įrodo, kad skaitmeninės priemonės ne gerina, o blogina mokymąsi“, – teigiama Stokholmo Karolio instituto (Karolinska Institutet) rugpjūčio mėnesį paskelbtame pareiškime dėl Švedijos Nacionalinės švietimo skaitmeninimo strategijos.
„Manome, kad dėmesys turėtų būti vėl sutelktas į žinių įgijimą iš spausdintų vadovėlių ir mokytojų patirties, o ne laisvai prieinamų skaitmeninių šaltinių“, – teigė instituto atstovai.
Vadovėlių pirkimui skirs daugiau nei 1 mlrd.
Siekdama kovoti su prastėjančiais šalies ketvirtos klasės skaitymo rezultatais, Švedijos vyriausybė paskelbė, kad šiemet šalies mokykloms popierinių knygų pirkimui skirs 685 mln. kronų (apie 60 mln. Eur).
Siekiant paspartinti vadovėlių grąžinimą į mokyklas, dar po 500 mln. kronų bus išleista 2024 bei 2025 metais, rašoma portale „ABC News“.
Lina Jarockytė, „Verslo žinios”