Greitoji mada sąvartynuose: kai kurios šalys į dykumą siunčia apie pusę grąžintų drabužių

„Greitos mados produktai yra verti centų“, – sako Justina Anglickytė. Anot Europos klimato pakto koordinatorės, šiandien drabužiai jau nebėra tik asmeninio stiliaus dalis, ilgainiui jie tapo masinio vartojimo prekėmis, nuo lentynų šluojamomis išpardavimuose bei internetinėse parduotuvėse. Tačiau retas pirkėjas susimąsto, kiek ir kokių resursų išnaudoja tekstilės pramonė, kuri dažniau paremta emocijomis nei realiu poreikiu.

Drabužių sąvartynas Čilėje / AP nuotr.

„Greita mada niekada negali būti laikoma tvari.<…> Filosofija – kas madinga šiandien, nebus madinga rytoj, tai iškart priešinasi tvarumo idėjai“, – LRT PLIUS laidoje „Prognozė“ teigia J. Anglickytė.

Drabužiai

Drabužiai / D. Umbraso / LRT nuotr.

Tekstilės pramonės variklis – greitoji mada

Pastaraisiais dešimtmečiais ir taip greitai besisukantį tekstilės pramonės variklį dar labiau įsuko greitoji mada. Pagal šios mados principus dirbantys kai kurie didžiausi pasaulio gamintojai drabužių kolekcijas keičia ne kas sezoną, o kas mėnesį, sukurdami milžinišką pasiūlą, nebūtinai, atitinkančią realų vartotojų poreikį.

„Lyginant 2020 ir 2000-uosius metus, dvidešimties metų laikotarpyje, tekstilės pluošto gamyba padidėjo dvigubai. Jeigu 2000-aisiais buvo pagaminama apie 58 milijonus tonų tekstilės pluošto, 2020-aisiais, gamyba sudarė 104 milijonus.

Prognozės 2030-iems metams – tikėtina bus pagaminta 140-150 mln. tonų tekstilės pluošto“, – statistiniais duomenimis dalijasi VILNIUS TECH universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja dr. Aušra Zigmontienė.

Aušra Zigmontienė

Aušra Zigmontienė / S. Bernoto nuotr.

Anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės,

greitosios mados sėkmės priežastis – manipuliacija vartotojais, siūlymas už mažą kainą įsigyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nepasiekiama, pavyzdžiui – daiktų ar drabužių dizaino modeliai, kuriuos buvo galima pamatyti tik per aukščiausio lygio

„Greitosios mados atstovai labai greitai suorganizuoja modelį, kuris ką tik buvo matytas ant pasaulinių podiumų. Jie galvoja, kaip pagaminti pigiau, greičiau ir atnešti į šalia esančią parduotuvę modelį, kuris atrodo, kaip iš žurnalo viršelio“, – įžvalgomis dalijasi K. Maikštėnienė.

K. Maikštėnienė greitą madą lygina su butaforinėmis dekoracijomis, kurios iš tolo atitinką realų daikto pavidalą, tačiau priėjus arčiau, iliuzija išsisklaido.

„Visai kaip teatre – mes turime dirbtines dekoracijas, kurios iš tolo atrodo kaip tikri medžiai, tikri krūmai, tikri nameliai. Greitosios mados atveju mes galime už keliolika eurų nusipirkti daiktą, kuris tik atrodo, kaip tikras, bet nėra“, – priduria ji.

Drabužių parduotuvė

Drabužių parduotuvė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Dėl greitosios mados formuojamo poreikio turėti daugiau, nei iš tikrųjų reikia, visas šio verslo modelis pastatytas ant pelno. Anot J. Anglickytės, šį procesą greitosios mados vartojimą suvaldyti yra sudėtinga, nes greitosios mados pažabojimą lemia ne tik žmogaus apsisprendimas nepirkti, tačiau ir verslo apsisprendimas negaminti arba valdžios institucijų draudimai.

„Visa rinka pagrįsta pelnu. Jei žmogus kažko nepirks, tai tu to ir nebegaminsi, ieškosi kitų sprendimų. Tai neturi būti vien žmogaus apsisprendimas, ar vien tiktai gamintojų atsakomybė, tai yra trikampis: valstybė, žmogus ir verslas – jie turi dirbti visi kartu. Bet matome, jei poreikis nekyla iš vartotojo, tai verslas ir neieško sprendimo būdų. Jeigu Europos Sąjunga (ES) nepadaro kažkokios direktyvos su draudimais, tai valstybės dažnai irgi neturi pakankamai politinės valios pažaboti verslą ar valdyti rinką“, – teigia Europos ekologijos pakto koordinatorė.

Drabužiai

Drabužiai / BNS nuotr.

Kitas svarbus šios rinkos sėkmę nulėmęs aspektas, anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės, yra emocinis pirkėjo pasitenkinimas. Jis atsiranda įsigijus drabužį, kurį ką tik vilkėjo modelis.

„Noras turėti tai, ką žmogus matė ant podiumo yra pagrįstas tam tikromis nuostatomis, tam tikru noru imituoti kažką, būti geresniu, nei esi, būti gražesniu nei esi“, – priduria ji.

Mada, asociatyvi nuotr.

Mada, asociatyvi nuotr. / „Shutterstock“ nuotr.

Internetinė prekyba prisideda prie perdėto vartojimo

Geriausiai greitąją madą reprezentuojanti terpė – internetinė parduotuvė. Virtualiose parduotuvėse prekės yra pasiekiamos visą parą ir dažniau matomas platesnis jų asortimentas nei fizinėje parduotuvėje – tai puikiai atspindi pagrindines greitosios mados vertybes: greita, pigu ir daug. Anot K. Maikštėnienės, toks konceptas didina žmogaus norą vartoti ir pastarąjį verčia įpročiu.

„Internetinė prekyba didina prieinamumą. Internetinės parduotuvės puslapį gali bet kada atsidaryti ir išsirinkti, tai didina pasirinkimo džiaugsmą – smagu sėdėti savo minkštame fotelyje, rinktis, lyginti, galbūt net su kažkuo pasikalbėti, aptarti. <…> Tai didina šansą, kad jūs nusipirksite prekę net jei jos ir neplanavote pirkti“, – tikina ji.

 Kristina Maikštėnienė

Kristina Maikštėnienė / Laidos „Prognozė“ stop kadras

Anot J. Anglickytės, eilinis vartotojas dažniausiai renkasi tai, kas yra paprasta. Atsidaryti internetinės parduotuvės puslapį savo naršyklėje, užsisakyti prekę ir ją išsiųsti atgal, jei ji netiko – daug paprasčiau nei važiuoti į fizinę parduotuvę.

Vis dėlto internetinių prekių grąžinimo procese slypi viena didelė problema – čia taip pat naudojami resursai. Norint grąžinti prekę, ją būtina supakuoti į originalią pakuotę arba atskirą dėžutę, tam reikalingos ir kurjerių įmonių paslaugos. Taip pat, anot K. Maikštėnienės – nebūtinai kiekvienas grąžintas drabužis grįžta atgal į parduotuvės lentyną, kartais verslui labiau apsimoka jį išvežti į sąvartyną.

„Jeigu pasiseka, jeigu rūbo nesugadinote, jis paklius atgal į parduotuvę. Tačiau kiti variantai yra kur kas baisesni tvarumo požiūriu – grąžintas rūbas paklius į sąvartyną, nes parduodančiai įmonei dažnai mažiau kainuoja jį nuvežti į sąvartyną negu perparduoti arba parduoti su nukainota kaina“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovė.

Apsipirkimas internetinėje parduotuvėje

Apsipirkimas internetinėje parduotuvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Nenaudojamos tekstilės kalnai

Pasak ekspertų, yra šalių, kuriose į sąvartynus išvežama 40 proc. visų internetu įsigytų ir grąžintų drabužių. Anot J. Anglickytės – būtent ši rinkos pusė yra nevaldoma ir mažai reguliuoja, todėl didelė dalis prekių atsiduria Čilės dykumoje esančiame sąvartyne, kuris po truputį pradeda formuoti neperdirbtos tekstilės kalnus.

„Dažnai greitųjų mados ženklų etika prasilenkia su tvarumo idėjomis. Neparduota produkcija vietoje to, jog būtų išnaudojama, yra išvežama į Čilės dykumą, kurioje ir taip pūpso tekstilės kalnai“, – įžvalgomis dalijasi ji.

Drabužių sąvartynas Čilėje

Drabužių sąvartynas Čilėje / AP nuotr.

Anot dr. A. Zigmontienės, remiantis paskutiniais tyrimais, tik 1 proc. tekstilės atliekų šiuo metu yra perdirbamos, o likusi dalis nukeliauja į atliekų konteinerius arba sąvartynus.

„Yra paskaičiuota, jog Europos Sąjungoje per metus žmogus suvartoja apie 23 kg įvairių tekstilės gaminių, iš jų apie 11 kg kasmet nukeliauja į atliekų konteinerius. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau yra perdirbamos. Deja, bet yra paskaičiuota, jog statistiškai, yra perdirbama tik apie vieną procentą tekstilės“, – sako ji.

Drabužių sąvartynas Čilėje

Drabužių sąvartynas Čilėje / AP nuotr.

Nors atsiranda vis daugiau tekstilės konteinerių, kurie turėtų padidinti tekstilės rūšiavimo galimybes, tačiau anot dr. A. Zigmontienės – reikėtų atsižvelgti į tai, kokia dalis tekstilės iškeliauja atliekų deginimui, ir kokia dalis iš tikrųjų yra perdirbama.

„Tekstilės konteinerio pastatymas nėra sistemos sukūrimas. Reikia galvoti apie tai, kas yra daroma su tomis atliekomis, su tais daiktais, kurie nukeliauja į tekstilės konteinerius ir kas su jais daroma. Ar tikrai jie yra perdirbami, panaudojami ir kokia dalis jų nukeliauja į tą atliekų deginimą“, – prideda ji.

Tekstilės pramonės žala gamtai

VILNIUS TECH universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja dr. Aušra Zigmontienė sako, jog tekstilės pramonei vystyti ir veikti reikalingi dideli kiekiai vandens, o kiekvieną kartą skalbiant sintetinio pluošto gaminius, į vandentiekio kanalus išplaunamas mikroplastikas.

„Tekstilės pramonei reikalingas labai didelis vandens kiekis. Yra paskaičiuota, kad vienų marškinėlių gamybai reikia 2800 litrų vandens. Tačiau niekas jų negamina po vieną, tad pagalvokime, koks kiekis vandens yra sunaudojamas. <…>

Kitas niuansas yra vandens tarša, ypač, kai kalbame apie sintetinius gaminius. 3–4 skalbimo proceso metu kartu su vandeniu į nuotekas patenka mikroplastikas, kuris nukeliauja į nuotekų tinklus, nuotekų valymo įrenginius. Deja, technologijų, kurios pilnai susidorotų ir išvalytų mikroplastiką iš nuotekų kol kas nėra“, – priduria dr. A. Zigmontienė.

Skalbimo mašina

Skalbimo mašina / „Pixabay“ nuotr.

Dr. A. Zigmontienės teigimu – tekstilės gamybai ir apdorojimui išnaudojama daug resursų, todėl prieš perkant dar vieną gaminį verta pagalvoti, ar jis tarnaus pakankamai ilgai, ar tikrai yra reikalingas.

„Nuolat kalbame apie klimato kaitą, kaip sumažinti anglies dioksido kiekius atmosferoje. Tai galvokime apie tai, kad kiekvieną kartą pirkdami tekstilės gaminį – drabužį, turime įvertinti tai, ar jis yra reikalingas. Pagalvokime apie tai, kiek reikėjo sunaudoti resursų, kad tas gaminys atsirastų ant mūsų kūno“, – priduria ji.

Aušra Zigmontienė

Aušra Zigmontienė / S. Bernoto nuotr.

Lėtoji mada

J. Anglickytė sako, jog vienas iš pagrindinių būdų, kaip neprisidėti prie greitos mados kulto puoselėjimo yra atsisakyti perdėto vartojimo ir atsikratyti emocinio pirkimo įpročių. Anot jos – svarbu rinktis kokybiškus ir ilgaamžiškus daiktus, kurių nereikėtų keisti kiekvieną sezoną.

„Svarbu rinktis kokybiškus, ilgaamžiškus gaminius, kad jų kiekvieną sezoną nereikėtų keisti. <…> Dabar populiarėja mainų vakarėliai, keitimasis savo daiktais, drabužiais tarp draugų“, – priduria Europos klimato pakto koordinatorė Lietuvoje.

Justina Anglickytė

Justina Anglickytė / Laidos „Prognozė“ stop kadras

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovė tikisi, jog ateityje padaugės verslų, kurių pagrindinis siekis bus kurti išskirtinio dizaino ir aukštos kokybės drabužius, kuriuos bus galima perleisti ne tik vaikams, bet ir anūkams.

„Verslo modeliai gali būti kitokie. Mes naujoves galime turėti per tokius dalykus kaip modulinis dizainas, kuomet yra gaminami baziniai modeliai su keičiamomis detalėmis. <…> Tokie inovatyvūs verslai tikrai ateityje neturės problemų su tvarumo ataskaitomis ir su pačia tvarumo idėja. Ir, ko gero, sulauks pačių lojaliausių vartotojų“, – prideda ji.

Rūbai

Rūbai / „Unsplash“ nuotr.

VILNIUS TECH universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja sako, jog kaip priešprieša greitajai madai, atsirado ir lėtosios mados terminas, kuris skatina sąmoningą daiktų pirkimą ir atidų kokybės vertinimą.

„Atsirado terminas lėtoji mada. Tai yra sąmoningas pirkimas, pagalvojimas apie tai, ar daikto reikia, ir jeigu reikia, tai pirkimas kokybiško, nors ir šiek tiek brangesnio, bet tokio daikto, kuris tarnaus tikrai gerokai ilgiau“, – sako dr. A. Zigmontienė.

Parengė Emilija Balcerytė

Šaltinis: lrt.lt

Share This Post

Rašyti komentarą