Lietuva ruošiasi istorinei transformacijai – iš elektros naudotojos tapti elektros donore. Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, Lietuvoje pagamintą elektrą realiausia bus eksportuoti į Vokietiją, kuriai elektros trūks.
Europa naftą ir dujas po 2040-ųjų ketina pakeisti saulės ir vėjo energija. Bet tiek, kiek reikės dėl gamtos ir pramonės tankio pati nepasigamins, sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Žalios energijos ypač trūks Vokietijai, didžiausiai Europos ekonomikai.
„Todėl turės formuotis šalys donorės, kurios Vokietiją pamaitins naujos kartos energija“, – LRT TELEVIZIJAI sakė D. Maikštėnas.
Jis skaičiuoja, kad vėjo ir saulės energijos Baltijos šalys gali pagaminti 8 kartus daugiau nei pačioms reikia arba trečdalį Vokietijos poreikio.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad plėtodama žaliąją energiją Lietuva gali pritraukti 150 mlrd. eurų vertės investicijų.
Ambiciją tapti elektros donore kol kas stabdo tai, kad Lietuva dar nepasigamina sau reikiamo kiekio. Tokį kiekį šalis turėtų pasigaminti po 2027 m., teigia energetikos ministras.
„Praeitais metais turėjom tik kelias valandas, kada apsirūpindavome patys. Šiais metais, labai simboliška, kovo 11 d. visą dieną jau apsirūpinom patys. Tai tokių dienų vis daugės, o kitais metais jau savaitėmis turbūt pradėsime, tada mėnesiais, o tada jau ir bendras metų balansas bus pozityvus“, – kalbėjo jis.
Ir D. Kreivys, ir D. Maikštėnas sako, kad kuo daugiau elektros Lietuva prigamins, tuo pigesnė ji bus gyventojams ir verslui.
„Elektra kainuos pigiau negu Vokietijoje ir bus konkurencinga, sukurianti naują gerovę ypač Lietuvai“, – tikino „Ignitis grupės“ vadovas.
Visgi Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas sako netikintis, kad žmonėms nereikės padengti jokių investicijų.
„Jeigu kalbam apie paskirstymo, perdavimo tinklus, tie visi kaštai krenta į tarifą ir tas tarifas yra sumokamas visų elektros energijos vartotojų“, – sakė jis.
„Galų gale, yra apribojamos galimybės imti paskolas kitiems investiciniams projektams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip kad sakyti, jog niekas niekam nekainuos (…) ir Vokietija mus apipils pinigais, būtų kažkoks stebuklas“, – pridėjo G. Paluckas.
Tuo tarpu, D. Maikštėnas pabrėžia, kad projektai yra komerciniai: „Visos šitos inovacijos, visos investicijos yra padaromos ne vartotojų sąskaita.“
Klausimų turi ne tik opozicija, bet ir aplinkosaugos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
„Jeigu planuojama tiekti Vokietijai, Lenkijai, kitom didelėms pramoninėms šalims, tai klausimas, kaip Lietuvos gyventojai, koks tas poveikis bus?“ – klausė Vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.
Nevyriausybininkai sako, kad planuojant saulės ir vėjo parkus reikia atsižvelgti ir į kraštovaizdį, Lietuvos saugomas teritorijas, o šalia jų gyvenantiems – mokėti kompensacijas.
„Pagal naujus įstatymus, žmonės, kurių valdose bus ar vėjo malūnai, ar didesni saulės parkai, gaus nuo parduotos elektros tam tikrus pinigus ir nuolatos tą gaus“, – tikino D. Kreivys.
Visgi Vartotojų aljanso tarybos nario D. Tracevičiaus tai neįtikina.
„Vokietijoje, pavyzdžiui, gyventojai gyvenantys šalia gauna 2 eurus nuo pagamintos megavatvalandės. Lietuvoje kažkodėl tik 1 eurą. Jeigu čia bus tas eksporto variklis, kad gyventojam sumokam mažiau ir eksportuojam, tai aš nemanau, kad čia yra labai tikslinga“, – sakė jis.
Kuriose šalies vietose bei kaip vystyti žaliąją energiją, modeliuoja pasamdyti amerikiečių laboratorijos ekspertai.
Šaltinis: lrt.lt