Vilnius ne tik tapo turtingiausiu miestu Baltijos šalyse, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo ir aplenkė Europos Sąjungos (ES) vidurkį, pastebi „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Preliminariais duomenimis, Vilniaus nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc. viršijo ES vidurkį.
Ž.Mauricas atkreipia dėmesį, kad tai – įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad prieš dešimtmetį Talinas buvo kone ketvirtadaliu turtingesnis nei Vilnius, o Rygos BVP vienam gyventojui buvo panašaus lygio kaip Vilniuje. Tuo metu ES vidurkis buvo beveik 50 proc. didesnis.
2024 metų preliminariais „Eurostat“ duomenimis, Rygos BVP vienam gyventojui siekė 77 proc. ES vidurkio, Talino – 96 proc., o Vilniaus BVP vienam gyventojui siekė 105 proc. ES vidurkio (pagal BVP nominalų vidurkį). O pagal BVP perkamosios galios paritetą (PPP) net ~130% ES vidurkio.
„Be to, 2024 metais Vilnius aplenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse pagal gyventojų skaičių“, – feisbuke rašo Ž.Mauricas.
Per pastarąjį penkmetį gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje išaugo 70 tūkstančių gyventojų: nuo 798 iki 868 tūkst. Tuo metu Rygos apskrityje sumažėjo nuo 898 iki 860 tūkst. (-38 tūkst.), o Talino – išaugo nuo 599 iki 646 tūkst. (+47 tūkst.).
„Tai leido Vilniui dar labiau padidinti savo ekonominį svorį. Vilniuje 2024 metais buvo sukurta 36 mlrd. eurų BVP – ženkliai daugiau nei Rygoje (26 mlrd.) ar Taline (24 mlrd.). Įdomu tai, kad Vilniaus ekonomikos dydis (36 mlrd.). dabar yra vos dešimtadaliu mažesnis nei visos Latvijos (39 mlrd.) ar Estijos (40 mlrd.)“, – lygina Ž.Mauricas.
Jis pasidžiaugė, kad Vilnius tampa ne tik pasiturinčiu, bet ir vis patogesniu miestu gyventi. Europos miestų gyvenimo kokybės tyrimo 2023 m. duomenimis, Vilniuje gyvenimo kokybė sparčiai gerėja ir šiuo metu yra viena geriausių visoje ES. Vilnių lenkia tik Stokholmas, Kopenhaga, Oslas ir Liuksemburgas. Vilnius yra vertinamas dėl geros oro kokybės, santykinai mažo triukšmo, žemo nusikalstamumo lygio, sutvarkytų viešųjų erdvių ir parkų bei aktyvaus kultūrinio gyvenimo.
Žygimantas Mauricas / R.Galadausko nuotr.
Prasčiausia gyvenimo kokybė yra Atėnuose, Romoje, Rygoje, Sofijoje ir Paryžiuje.
„Šios tendencijos simbolizuoja istorinį vilniečių mąstysenos virsmą: juk Vilnius ilgą laiką vijosi ir lygiavosi į kitus Europos Sąjungos miestus, o dabar jau tampa miestu, į kuriuos nori lygiuotis kiti Europos Sąjungos miestai“, – mano ekonomistas.
Lietuvoje auga ne tik Vilniaus ekonomika – sparčiai auga ir Kaunas, Klaipėda bei nemaža dalis kitų mažesnių Lietuvos miestų. Dėl šios priežasties, pasak Ž. Maurico, net ir su stipriai augančiu Vilniumi, Lietuva, priešingai nei Latvija ir Estija, nėra vieno miesto valstybė. Palyginimui, Vilniuje sukuriama 45 proc. Lietuvos BVP, Rygoje – 66 proc. Latvijos BVP, o Taline – 62 proc. Estijos BVP.
Šaltinis: 15min.lt