Gegužės 24 d. trys lietuviai – Nerijus Pranckevičius, Justas Narkevičius ir Aurimas Valujavičius įkopė į aukščiausią Žemės kalną – Everestą. Pasiekti šią viršukalnę pastaraisiais metais pasiryžta vis daugiau adrenalino mėgėjų. Tačiau alpinistus pasitinka ne tik kvapą gniaužiantys vaizdai, bet ir kur kas nemalonesnė realybė – šiukšlės, žuvusių žygiuotojų kūnai, ir taip atšiaurias sąlygas pablogina sparčiai didėjantis globalinis atšilimas. „Kalnuose irgi vyksta pokyčių dėl sparčios klimato kaitos“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.
Nepalo sostinėje Katmandu susirinko apie 100 alpinistų iš viso pasaulio, kurie sėkmingai įveikė Everesto iššūkius ir pasiekė 8 849 metrų aukštį. Visgi Everesto alpinistų viršūnių susitikimo konferencijoje (angl. Everest Summiteers Summit) Nepalo turizmo ministras Badri Prasadas Pandey išreiškė susirūpinimą dėl Himalajams grėsmę keliančios klimato kaitos ir sparčiai augančio alpinistų, bandančių įveikti regiono viršūnes, skaičiaus.
„Vyriausybė yra tvirtai įsipareigojusi visokeriopai remti alpinizmą, užtikrindama alpinistų saugumą, saugodama mūsų viršūnių gamtos grožį ir padėdama vietos bendruomenėms augti kartu su nuotykių dvasia. Šiandien klimato kaita ir visuotinis atšilimas kelia pavojų šiai ateičiai. Todėl turime elgtis atsargiai, išmintingai ir su giliu pagarbos jausmu“, – šią savaitę vykstančioje konferencijoje teigė ministras.
Alpinistai paprastai savaites praleidžia bazinėje stovykloje, kad aklimatizuotųsi didesniame aukštyje. Prieš pradėdami galutinį bandymą įkopti į viršūnę, jie treniruojasi žemesnėse Everesto stovyklose, rašo „Euronews“.
Everestas | AP nuotr.
Praėjusiais metais Nepalo vyriausybė finansavo kareivių ir šerpų komandą, ji per kopimo sezoną nuo Everesto pašalino 11 tonų šiukšlių, keturis žuvusių kūnus ir skeletą.
Sunkiai nuspėjami orai
Nuo tada, kai 1953 m. Edmundas Hillary ir šerpas Tenzingas Norgay pirmą kartą įkopė į Everesto viršūnę, ją pasiekė daugiau nei 8 000 žmonių.
Dėl augančio populiarumo alpinistai susiduria su vis didesne rizika, nes per trumpą gero oro laikotarpį prie maršrutų į viršūnę susidaro eilės – siauras ir pavojingas kelias į viršūnę tampa perpildytas.
Nepale nėra taisyklių, kiek dienų alpinistai turi aklimatizuotis ar atlikti bandomuosius kopimus. Leidimai kopti į Everestą, kurių kiekvienas kainuoja 11 000 JAV dolerių (apie 9 700 eurų), galioja 90 dienų. Alpinizmo sezonas paprastai baigiasi gegužės pabaigoje, kai pablogėja orai ir prasideda musonų (sezoninių vėjų, keičiančių kryptį du kartus per metus) sezonas.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalnų viršūnėse visada turėtų būti itin šalta, orų sistema čia veikia daug sudėtingiau, nei atrodo. Meteorologo teigimu, kai kuriuose kalnų slėniuose formuojasi feno efektas, dėl jo Škotijoje ar Islandijoje kartais sušyla net šaltuoju metų laiku iki 15–20 laipsnių šilumos.
„Šveicarija, Norvegija būna net specialiai susikūrusios orų prognozavimo modelius, kadangi kalnuose įprasti orų modeliai neteisingai orus apskaičiuoja. Yra labai daug niuansų kalnuotose vietovėse: kalnų metamo šešėlio zonos, slėniai, užuovėjos ir pan.“, – pasakoja G. Valaika.
Everestas | AP nuotr.
Dėl klimato krizės prognozuoti ir taip nepalankius orus darosi vis sunkiau. „Kalnuose irgi vyksta pokyčių dėl sparčios klimato kaitos, kadangi atmosfera šyla globaliu mastu ne tik prie žemės ir vandens, bet ir didesniame aukštyje atmosferoje. Yra daug kalnų ledynų nuotraukų su palyginimais, kaip atrodė seniau ir kaip atrodo dabar, be to, pokyčius gerai išduoda ir nuo 1981 m. reguliariai atliekami palydoviniai stebėjimai. Kalnų ledynai daugelyje pasaulio vietovių traukiasi“, – pasakoja G. Valaika.
Anot pašnekovo, Everesto viršūnės klimatas yra toks pat kaip ir poliariniuose regionuose virš ledynų – visus metus būna šalta arba labai šalta. „Nors aukštuose kalnuose būna šalta ir vėjuota, dėl kylančios temperatūros atmosferoje gali išsilaikyti daugiau vandens garų ir todėl dažniau susidaro sąlygos iškristi sniegui, negu būdavo anksčiau“, – komentuoja meteorologas.
2023-iųjų pavasario sezonas Evereste buvo vienas iš daugiausia aukų pareikalavusių sezonų per visą istoriją. Tarptautiniai ekspertai kaip vieną iš priežasčių įvardijo klimato kaitą ir jos nulemtus orų pokyčius.
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad Himalajuose plonėja ledynai ir tirpsta amžinasis įšalas, o ledo skydo pokyčiams įtakos turi net ir nežymiai padidėjusi temperatūra. Tirpstantys ledynai gali padidinti kitų gyvybei pavojingų veiksnių riziką, pavyzdžiui, uolienų griūtis.
Dabar Everesto viršūnėje prasideda šiltesnis laikotarpis, G. Valaikos įvardijamas kaip „savotiška vasara“, kai oro temperatūra dieną siekia 10–15 laipsnių šalčio.
„Žiemą ten būna šalčiau, 30–35 laipsniai šalčio ar dar žemesnė temperatūra“, – teigia pašnekovas.
Šaltinis: lrt.lt