Susidūrę su intensyvėjančiais potvyniais ir būsto trūkumu, olandai rodo vis didesnį susidomėjimą plaukiojančiais namais. Šios plaukiojančios bendruomenės įkvepia ambicingesnius olandų vadovaujamus projektus potvynių paveiktose šalyse – nuo Prancūzijos Polinezijos iki Maldyvų.
Kai 2022 m. spalį užklupo smarki audra, Amsterdamo plaukiojančios bendruomenės „Schoonschip“ gyventojai nė kiek neabejojo, ar pavyks ją įveikti. Jie pririšo dviračius ir lauko suolus, pasiteiravo kaimynų, ar visi turi pakankamai maisto ir vandens, ir tyliai stebėjo, kaip jų rajonas lingavo aukštyn ir žemyn ant plieninių pamatinių kolonų, kurios kilo kartu su vandeniu ir, lietui nurimus, grįžo į pradinę padėtį.
„Per audrą jaučiamės saugesni, nes plūduriuojame“, – sako Siti Boelen, olandų televizijos prodiuserė, prieš dvejus metus persikėlusi į Schoonschipą. „Manau, gana keista, kad statyba ant vandens nėra prioritetas visame pasaulyje.“
Kylant pasaulinio vandenyno lygiui ir dėl stiprių audrų kylant pakrančių vandens lygiui, plaukiojantys kvartalai siūlo potvynių apsaugos eksperimentą, kuris galėtų padėti pakrančių bendruomenėms geriau atlaikyti klimato kaitą. Žemės stokojančiuose, bet tankiai apgyvendintuose Nyderlanduose tokių namų paklausa auga. Kadangi vis daugiau žmonių nori statyti būstus ant vandens, atsakingi pareigūnai stengiasi supaprastinti plaukiojančių namų statybos reglamentavimą.
„Savivaldybė nori išplėsti plūduriuojančių pastatų koncepciją, nes tai daugiafunkcis erdvės panaudojimas būstui ir todėl, kad tvarus būdas yra kelias į priekį“, – sako Nienke van Renssen, Amsterdamo miesto tarybos narė iš „Žaliųjų kairiųjų“ partijos.
„Getty Images“Per pastarąjį dešimtmetį Nyderlanduose atsiradusios plaukiojančios bendruomenės tapo didesnio masto projektų, kuriems dabar vadovauja olandų inžinieriai, koncepcijos įrodymu. Jie vykdomi ne tik tokiose Europos šalyse kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Norvegija, bet ir Prancūzijos Polinezijoje bei Maldyvuose, kur jūros lygio kilimas šioje Indijos vandenyno salų valstybėje dabar kelia egzistencinę grėsmę. Netgi siūloma Baltijos jūroje statyti plaukiojančias salas, kuriose galėtų būtų statomi maži miestai.
Koenas Olthuisas, 2003 m. įkūręs olandų architektūros firmą „Waterstudio“ , kuri specializuojasi plaukiojančių pastatų kūrime, teigia, kad didžiausias plaukiojančių namų privalumas yra santykinai mažai technologinių iššūkių turintis pobūdis. Jo projektuojami namai stabilizuojami maždaug 65 m gylyje į žemę įkastais stulpais, kurie aptaisomi smūgius sugeriančiomis medžiagomis, kad sumažėtų netoliese esančių bangų keliamas judėjimo pojūtis. Namai kyla, kai vanduo kyla, ir leidžiasi, kai vanduo slūgsta. Tačiau nepaisant akivaizdaus paprastumo, Olthuisas teigia, kad jie turi potencialo transformuoti miestus taip, kaip dar nematyta nuo liftų atsiradimo, kuris iškėlė miesto panoramas į viršų.
„Getty Images“„Dabar turime technologijas, galimybę statyti ant vandens“, – sako Olthuis, suprojektavęs 300 plūduriuojančių namų, biurų, mokyklų ir sveikatos priežiūros centrų. Jis pridūrė, kad jis ir jo kolegos „nelaiko savęs architektais, o miesto gydytojais, o vandenį laikome vaistu“.
Nyderlanduose, šalyje, kuri daugiausia pastatyta ant rekultivuotos žemės, o trečdalis jos yra žemiau jūros lygio, ši idėja nėra tokia jau neįtikėtina. Amsterdame, kurio kanaluose yra beveik 3000 oficialiai registruotų tradicinių namelių ant vandens, šimtai žmonių persikėlė į plaukiojančius namus anksčiau apleistuose rajonuose.
„Gyvenimas prie vandens mums yra įprastas dalykas, ir tai yra esmė“, – sako Marjanas de Blokas, olandų televizijos režisierius, kuris 2009 m. inicijavo projektą, suburdamas architektų, teisininkų, inžinierių ir gyventojų kolektyvą, kuris dirbo, kad projektas būtų pradėtas.
„Per pastaruosius 15 metų mes iš naujo atradome save kaip deltos miestą“, – sako Arnoudas Molenaaras, Roterdamo miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas. „Užuot laikę vandenį tik priešu, mes jį matome kaip galimybę.“
„Getty Images“Siekdama apsaugoti miestus nuo klimato kaitos, 2006 m. Nyderlandų vyriausybė ėmėsi programos „Vietos upei“, pagal kurią strategiškai leidžiama tam tikroms teritorijoms būti užtvindomis smarkių liūčių. Tai paradigmos pokytis, kuriuo siekiama priimti, o ne priešintis kylančiam vandens lygiui. Olthuis teigia, kad būsto trūkumas Nyderlanduose gali paskatinti plaukiojančių namų paklausą, įskaitant „Vietos upei“ vietoves, kur potvyniai bent dalį metų bus neišvengiama kraštovaizdžio dalimi. Ekspertai teigia, kad norint sumažinti būsto trūkumą Nyderlanduose, per ateinančius 10 metų reikės pastatyti milijoną naujų namų. Plaukiojantys namai galėtų padėti sumažinti spaudimą dėl žemės, skirtos plėtrai, trūkumo.
Olandijos įmonės, kurios specializuojasi plaukiojančių pastatų statyme, sulaukė daugybės užsienio vystytojų prašymų dėl ambicingesnių projektų. Olandijos technologijų bendrovė „Blue21“, orientuota į plaukiojančius pastatus, šiuo metu dirba su siūlomu plaukiojančių salų kompleksu Baltijos jūroje. Projekte galėtų apsigyventi 50 000 žmonių ir jis būtų prijungtas prie privačiai finansuoto 15 mlrd. eurų vertės povandeninio geležinkelio tunelio, jungiančio Helsinkį (Suomiją) ir Taliną (Estiją). Projektą remia suomių investuotojas ir „Angry Birds“ verslininkas Peteris Vesterbacka.
Šią žiemą „Waterstudio“ prižiūrės plūduriuojančio būsto komplekso statybas netoli žemumose esančios sostinės Malės Maldyvuose, kur 80 proc. šalies teritorijos yra mažiau nei 1 m virš jūros lygio . Jį sudaro paprastai suprojektuoti, įperkami būstai 20 000 žmonių. Po korpusais bus dirbtiniai rifai, padėsiantys palaikyti jūros gyvūniją. Pastatai pumpuos šaltą jūros vandenį iš gelmių, kad padėtų palaikyti oro kondicionavimo sistemas.
Koen Olthuis / Vandens studijaTačiau plaukiojantys namai kelia daug iššūkių. Stiprus vėjas ir lietus ar net didelių kruizinių laivų pro šalį plaukimas gali priversti pastatus suptis. Siti Boelen, Schoonschip gyventoja, sako, kad kai ji pirmą kartą įsikraustė, audringas oras privertė ją gerai pagalvoti, prieš lipant į trečio aukšto virtuvę, kur ji labiausiai jautė judėjimą. „Jaučiate jį skrandyje“, – sako ji ir priduria, kad nuo to laiko prie šio jausmo priprato.
Plaukiojantiems namams taip pat reikalinga papildoma infrastruktūra, kad jie būtų prijungti prie elektros tinklo ir kanalizacijos sistemos, o norint prisijungti prie aukštesnėse vietose esančių savivaldybių paslaugų, reikia specialių vandeniui atsparių lynų ir siurblių. „Schoonschip“ Amsterdame ir plaukiojančio biurų pastato Roterdame atveju naujus mikrotinklus reikėjo statyti nuo nulio.
Tačiau nauda gali nusverti išlaidas. Rutgeris de Graafas, „Blue21“ įkūrėjas ir direktorius, teigia, kad augantis pražūtingų, precedento neturinčių audrų skaičius visame pasaulyje paskatino tiek miestų planuotojus, tiek gyventojus ieškoti sprendimų vandenyje. Jis teigia, kad plaukiojantys statiniai praėjusią vasarą, kai Vokietiją ir Belgiją užklupo mirtini potvyniai, nusinešę mažiausiai 222 žmonių gyvybes, galėjo išgelbėti gyvybių ir padaryti milijardus eurų žalos.
„Jei kils potvyniai, tikimasi, kad daugelis žmonių persikels į aukštesnes vietoves. Tačiau alternatyva – likti arčiau pakrantės miestų ir tyrinėti plėtros galimybes prie vandens“, – sako De Graafas. „Atsižvelgiant į tai, kad antroje amžiaus pusėje dėl kylančio jūros lygio šimtai milijonų žmonių bus priversti palikti savo namus, turime pradėti didinti plaukiojančių statybų mastą jau dabar.“