Jungtinių Tautų agentūros teigimu, iki 2030 m. turės būti apsaugota beveik trečdalis Žemės paviršiaus ir perpus sumažinta tarša, jei norime išgelbėti likusias rūšis, beprasidedančio šeštojo masinio rūšių nykimo laikotarpiu, rašo CNN.
Pirmadienį JT biologinės įvairovės konvencija paskelbė plano projektą, pasaulio mastu numatantį kovos su besitęsiančia biologinės įvairovės krize ateinantį dešimtmetį tikslus ir uždavinius.
Panašius tikslus konvencija buvo numačiusi ir 2010 m. viršūnių susitikimo Japonijoje metu. Tačiau iki 2020 m. pasauliui nepavyko įgyvendinti didesnės jų dalies, todėl šiandien susiduriame su precedento neturinčiu rūšių nykimo tempu, pavojuje atsidūrusiomis ekosistemomis ir rimtomis pasekmėmis, turėsiančiomis įtakos žmonijos išlikimui.
Jungtinės Tautos / AP nuotr.
„Bioįvairovė ir jos teikiama nauda yra žmonijos ir visos planetos gerovės pagrindas, – rašoma plano projekte. – Nepaisant visų pastangų, biologinės įvairovės situacija visame pasaulyje blogėja ir, manoma, toliau blogės, jei niekas nesikeis.“
Konvencija siekia iki 2030 m. stabilizuoti mūsų trapią biologinę įvairovę ir iki 2050 m. leisti ekosistemoms atsigauti, taip įgyvendinant galutinę „gyvenimo harmonijoje su gamta“ viziją, tačiau kad pasiektume šių tikslų, reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, tiek vietos, tiek ir pasauliniu mastu.
Siekiant numatytų rezultatų, plano projekte išdėstoma 20 uždavinių, kuriuos turime išspręsti per ateinantį dešimtmetį – nuo anglies dvideginio emisijų mažinimo iki tvarios maisto pramonės.
Vienas iš tikslų – suteikti saugomų teritorijų statusą ypatingos svarbos biologinės įvairovės vietoms, taip iki 2030 m. apsaugant bent 30 proc. Žemės sausumos ir vandenyno plotų, iš kurių bent 10 proc. turi būti „griežtai saugomi“. Kitas tikslas – bent 50 proc. sumažinti taršą biocidais, plastiko atliekas ir perteklinį biogenų naudojimą.
Sąvartynas. Plastikas / Shutterstock nuotr.
Kiti tikslai, kuriuos turėtume įgyvendinti iki 2030 m., yra užtikrinti prekybos visomis laukinių gyvūnų ir augalų rūšimis teisėtumą ir tvarumą, pasirūpinti didesniu ekonominio sektoriaus ir individualaus vartojimo tvarumu ir įtraukti vietines bendruomenės į su rūšių išsaugojimu susijusią veiklą.
Kai kurie tikslai yra susiję su žmonių gyvenimo kokybe, pavyzdžiui, užtikrinti didesnį maisto produktų saugumą ir geriamo vandens kokybę labiausiai pažeidžiamoms bendruomenėms, kurios tokiu būdu turėtų slopinti „žmogaus ir laukinės gamtos konfliktą,“ rašoma plano projekte.
Planas bus užbaigtas ir priimtas spalį Kunmingo mieste Kinijoje vyksiančiame viršūnių susitikime.
Žemėje prasidėjo šeštasis masinio rūšių nykimo laikotarpis
Jau ne vienerius metus mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad gyvename masinio rūšių nykimo laikotarpiu – šeštuoju per visą Žemės gyvavimo istoriją ir pirmuoju, sukeltu žmonijos ūkinės veiklos.
Tereikia tik vienos kartos, kad išnyktų laisvėje gyvenantys drambliai. Drastiškai mažėja varliagyvių populiacijos. Dėl klimato kaitos šylant vandenynams ir didėjant jų rūgštingumui, kyla grėsmė koralų rifams.
Varlė / Pexels nuotr.
2019 m. JT įspėjo, kad išnykimas per ateinančius keletą dešimtmečių gresia 1 mln. iš 8 mln. Žemėje gyvenančių rūšių. Bendras rūšių nykimo tempas visame pasaulyje šiandien yra bent kelis šimtus kartų spartesnis nei buvo per paskutiniuosius 10 mln. metų.
2019 m. JT ataskaitoje teigiama, kad pagrindinės grėsmės siejamos su buveinių nykimu, gamtinių išteklių naudojimu, klimato kaita ir tarša. Lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, žmonija pakeitė 75 proc. Žemės sausumos ir 66 proc. vandens ekosistemų – šie pokyčiai pasireiškia įvairiomis formomis, nuo vandenynuose laidojamų šiukšlių iki žmogaus įvestų invazinių rūšių.
Jungtinės Tautos / AP nuotr.
CNN teigimu, sugriovėme natūralias pasaulio ekosistemas – per pastaruosius 250 metų išnyko beveik 600 augalų rūšių – toks rūšių nykimo tempas yra 500 kartų greitesnis nei natūralus augalų nykimas be žmogaus įsikišimo. Masinis augalų nykimas sukels problemų milijonams kitų rūšių, įskaitant ir nuo jų priklausomus žmones.
Didžiulė problema yra žmonių skaičiaus augimas, augantys poreikiai ir išeikvoti ištekliai. Didėjant žmonių skaičiui, reikia daugiau maisto, tačiau išteklių šiuo metu turime mažiau nei bet kada anksčiau. Mažėjanti planetos bioįvairovė neigiamai atsilieps žemės ūkiui, sukeldama riziką gyvulių veislėms ir pasėliams.
Visgi nepanašu, kad žmonių skaičiaus augimas netolimoje ateityje imtų lėtėti. Pirmadienį paskelbtame plano projekte įspėjama, kad labai tikėtina, jog iki 2030 m. planetoje gyvenančių žmonių skaičius išaugs nuo šiuo metu fiksuojamų 7,6 mlrd. iki 8,6 mlrd., o 2050 m. jis jau sieks 9,8 mlrd., drastiškai „padidindamas įvairių išteklių, įskaitant maistą, infrastruktūrą ir žemę, poreikį“.
Šaltinis: lrt.lt