Islandijoje penktadienį išsiveržęs ugnikalnis, esantis vos 40 km atstumu nuo sostinės Reikjaviko, toliau demonstruoja gamtos galią, o smalsuolius stebina retai matomais įspūdingais vaizdais.
Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis rimsta
Iš 900 metų neveikusio ugnikalnio ėmė veržtis įkaitusi lava, o nakties dangus nusidažė raudona spalva dar penktadienį, tačiau lava tebeteka dar ir sekmadienį.
Iš plyšio netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose šeštadienį liejosi burbuliuojančios raudonos lavos srautai. Nors sekmadienį ugnikalnis gerokai nurimęs, tačiau lavos tekėjimas dar fiksuojamas.
Išsiveržimas įvyko Krisuviko ugnikalnių sistemoje, neturinčioje centrinio kalno.
Per išsiveržimus šiame regione lava pastoviai teka iš žemės – nebūna sprogimų, per kuriuos ji būtų išmetama aukštai į orą.
Krisuviko sistema buvo neaktyvi pastaruosius 900 metų, o Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą vyko 1210–1240 metais, nurodo IMO.
Tačiau regionas buvo atidžiau stebimas po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio 5,7 balo žemės drebėjimo. Po to drebėjimo buvo užregistruota neįprastai daug – daugiau kaip 50 tūkst. – silpnesnių požeminių smūgių.
Islandijoje šiuo metu yra 32 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausiai Europoje. Šalyje ugnikalnių išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kas penkerius metus.
Šaltinis: lrt.lt