Švedijos geležies rūdos gavybos bendrovė Luossavaara-Kiirunavaara Aktiebolag (LKAB) pranešė, jog šalies šiaurėje aptiktas didžiausias Europoje retųjų žemės elementų telkinys.
Anot pranešimo, šie elementai yra būtini ir nepakeičiami elektra varomų automobilių bei vėjo jėgainių gamybos pramonėje, praneša euronews.com, remdamiesi naujienų agentūromis AP ir AFP.
Atradimas, remiantis LKAB, padarys didžiulę įtaką Europos Sąjungos siekiams pereiti prie klimatui neutralios, švarios energijos naudojimo. Be to, aptikti milžiniški retųjų elementų klodai po žeme Europos žemyne padės atsikratyti priklausomybės nuo Kinijos ir Rusijos.
Valstybės valdoma bendrovė LKAB retųjų elementų telkinį Per Geijer aptiko visai šalia jau daugiau nei šimtmetį eksploatuojamos geležies rūdos kasyklos Kirunos miesto apylinkėse, šiaurės Švedijoje, už poliarinio rato. Skaičiuojama, kad po žeme glūdi daugiau nei 1 milijonas tonų retųjų žemių oksidų.
„Tai yra didžiausias žinomas retujų žemės elementų telkinys šioje planetos dalyje. Šis radinys gali tapti esminiu lūžio tašku kritinių žaliavų gamyboje, kurios yra būtinos perėjimui prie žaliosios energijos“, – tikino LKAB generalinis direktorius Jan Mostrom.
Ir nors šis telkinys yra didžiausias Europoje, jis sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso pasaulio retųjų žemės elementų telkinių. Anot JAV geologijos tyrimų tarnybos, skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje yra apie 120 mln. tonų retųjų žemės elementų atsargų.
Retieji žemės elementai – tai prazeodimio ir neodimio oksidai, kurie yra naudojami specialiuose magnetuose elektromobilių gamyboje.
© Gamintojo archyvas
Pasak LKAB, naujai atrastas telkinys gali patenkinti didžiąją dalį Europos poreikių elektromobilių gamybos pramonėje.
Švedijos energetikos ir ekonomikos ministrė Ebba Busch sakė, kad „elektrifikacija, ES savarankiškumas ir nepriklausomybė nuo Rusijos ir Kinijos prasidės šioje retųjų žemės elementų šachtoje“.
Vis dėlto, greitų pokyčių tikėtis neverta, net jei leidimai gavybai bus išduoti labai greitai – žvalgybos darbai šioje vietovėje bus pradėti tik po kelerių metų.
J. Mostromo teigimu, remiantis patirtimi, prireiks „10-15 metų“, kol išgauti elementai pateks į rinką.
