Sparčiai kintančios ekonominės, technologinės ir socialinės realijos keičia mūsų požiūrį į mokymąsi ir asmeninį tobulėjimą visą gyvenimą. Tačiau kaip šį siekį paversti realiu, kasdieniu įpročiu, o ne tik gražia idėja? Pasak psichologės ir karjeros konsultantės Ingos Abramavičienės, mokymosi motyvaciją stiprina aiškus suvokimas, kur norėtume būti po penkerių metų. Ji pabrėžia, kad būtent žinios yra instrumentas, vedantis sėkmės link. Tuo pat metu aukštųjų mokyklų atstovai pastebi įkvepiančią tendenciją – studijos tampa atviros visų amžiaus grupių žmonėms, o noras mokytis nebeturi ribų.
Apie būtinybę tobulėti, iškylančias kliūtis, savęs nuvertinimą, manymą, kad keisti profesinę kryptį jau per vėlu, I. Abramavičienė kalbėjo Europos socialinio fondo agnentūros inicijuotoje diskusijoje apie mokymąsi visą gyvenimą festivalyje „Būtent“.
Kliūtys – nepasitikėjimas ir laiko stoka
Pasak psichologės, suaugusieji turėtų pirmiausia išsiugdyti gebėjimą mokytis savarankiškai – atrasti vidinę motyvaciją per temas, kurios iš tiesų įkvepia, ir aiškiai matyti, kur norisi būti po penkerių metų. Iš šios vizijos kyla tikslai, o kartu – ir nuoseklus mokymosi įprotis.
Inga Abramavičienė / Asm.arch.nuotr.
„Atrasti kažką naujo, save realizuoti nėra įmanoma be mokymosi, naujų įgūdžių įgijimo. Turėčiau pažymėti, kad žinios yra tas instrumentas, kuris ir veda gyvenime sėkmės link“, – teigia I. Abramavičienė.
Psichologė pastebi, kad dažniausiai suaugusiųjų kelionę link pokyčių stabdo nepasitikėjimas savimi ir per žemas savęs vertinimas. Vyresni žmonės neretai mano, kad profesinius pokyčius reikėjo daryti anksčiau ir dabar jau per vėlu.
„Baimę mokytis dažnai lemia ankstesnės, ne visada sėkmingos patirtys mokykloje ar kursuose, taip pat baimė keisti gyvenimo būdą ar profesinį vaidmenį“, – sako I. Abramavičienė.
Pasak jos, yra du kraštutinumai: vieni žmonės nuolat mokosi, bet žinias tarsi „kolekcionuoja“, o kiti susiduria su resursų, finansų ar laiko stoka. „Pastarųjų yra daugiau“, – atkreipia dėmesį psichologė.
Vengiama diskomforto
Atrasti naujus profesinius horizontus asmenybę skatina išorinė motyvacija, tai yra, tobulėjimas, finansinis stabilumas, didesnis atlygis, aukštesnis statusas visuomenėje, tačiau ne mažiau svarbi ir vidinė motyvacija, ir smalsumas.
Ji pabrėžia, kad pasiekti daugiau gali tie, kurie geba išbūti nepatogioje būsenoje, nes mokymasis visuomet reikalauja pastangų.
„Jei žmogus turi vidinį interesą tobulėti profesinėje srityje, gali įveikti nepasitikėjimo savimi barjerą. Jei tobulėju savo profesinėje srityje, nepajaučiu to stipraus diskomforto, bet jei naujoje srityje, reikia susitaikyti, kad bus iššūkis“, – teigia psichologė.
Mokantis vertėtų save motyvuoti įžvelgiant net ir nedidelę pažangą, pasiekimus, kurie veda didesnio pasitikėjimo link.
Jei ieškote būdų tobulinti profesines kompetencijas, kviečiame apsilankyti nacionalinėje švietimo platformoje Kursuok.lt, kur vienoje vietoje rasite įvairių mokymų aktualiomis temomis. Svetainėje rasite ne tik gausybę kursų – čia taip pat teikiamos karjeros konsultavimo paslaugos tiems, kurie svarsto, kokiu profesiniu keliu pasukti ar ieško aiškumo dėl savo karjeros krypties.
Mokymuisi – penktadalis laiko
„Kad mokymasis taptų įpročiu, reikia reguliarumo, įtraukti į dienotvarkę. Jei negalime rasti laiko kiekvieną dieną, turime rasti bent dieną per savaitę. Sakoma, kad mokymuisi turėtume skirti apie 20 procentų savo laiko“, – kalbėjo psichologė.
Mokymasis, pasak jos, – ne tik karjeros ar finansinio stabilumo klausimas. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa savirealizacijos, bendravimo ir net sveikatos palaikymo priemone.
„Tai ir prevencija nuo vienišumo, ir proto aštrumo treniruotė, padedanti ilgiau išlikti aktyviems“, – sako psichologė.
Psichologė teigia, kad suaugę žmonės turi išsiugdyti savybę mokytis savarankiškai ir save motyvuoti išsigryninant, kokiose temose norisi tobulėti ir kur norisi save matyti ateityje.
Ji skatino ir darbdavius padrąsinti kolegas mokytis, leisti patikėti savo jėgomis nepaisant amžiaus. Esama pavyzdžių, kai darbdaviai finansuoja kursus, kurie tiesiogiai nesusiję su profesinėmis kompetencijomis, o su darbuotojo pomėgiais.
Tarp studentų – ir močiutė
Mokymosi be amžiaus ribų tendencijas patvirtina ir aukštųjų mokyklų atstovai. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė pastebi, kad į studijas vis dažniau įsitraukia vyresnio amžiaus žmonės, jau įgiję vieną ar kelis išsilavinimus.
„Bent jau į pedagogikos ar socialinio darbo studijas ateina labai įvairaus amžiaus studentų – nuo dvidešimtmečių iki pensinio amžiaus žmonių. Esame turėję studentę-močiutę, kuri studijavo vaikystės pedagogiką, nes norėjo geriau suprasti savo anūkus“, – pasakojo V. Juškienė.
Pasak jos, tobulėti skatina noras plėtoti savo kompetencijas, įgyti naujų žinių ir taip išplėsti savo profesinį lauką.
Vaiva Juškienė / Asm.arch.nuotr.
„Tai ypatingai aktualu kalbant apie pedagogus ir jų trūkumą. Jei žmogus yra įgijęs vaikystės pedagogikos išsilavinimą ir ją papildo pradinio ugdymo išsilavinimu – ugdymo laukas išsiplečia nuo vaiko gimimo iki pradinės mokyklos pabaigos. Lengviau darbo ieškoti ir pedagogui, ir pačiai ugdymo įstaigai tai yra patrauklu ir naudinga“, – mano dekanė.
V. Juškienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra plačios galimybės studijuoti tiek formaliai, tiek plėtoti kompetencijas dalyvaujant projektuose, seminaruose. Galimybių lauką išplėtė ir nuotolinis mokymasis.
„Dažniausiai žmonės, kurie sąmoningai nusprendžia augti, tai sieja su vertybiniais dalykais, nuostatomis, supranta, kad gyvenimas keičiasi ir pats turi keistis, mokytis, norėdamas būti šiuolaikinio pasaulio gyventoju. Lietuvoje stebiu gerą tendenciją – lyg ir mažiau dejuojame, imame ieškoti įvairių galimybių“, – šypteli dekanė.
Šaltinis: 15min.lt