Baltijos jūra šiandien reikalauja ne romantizavimo, o tikslių sprendimų. Joje susikerta energetikos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir valstybės ilgalaikių interesų klausimai. Čia planuojami vėjo jėgainių parkai, vertinamos uostų plėtros galimybės, analizuojami smėlio ištekliai paplūdimiams papildyti, tiriama dugno nuosėdų būklė ir galimos grėsmės ekosistemoms. Bet nė vienas šių sprendimų negali būti pagrįstas spėjimais – pirmiausia reikia tiksliai žinoti, kas yra po vandeniu.
„Baltijos jūros dugno tyrimai svarbūs ne tik moksliniam pažinimui. Jie padeda geriau suprasti dugno sandarą, nuosėdų sudėtį ir vykstančius geologinius procesus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kur žmogaus veikla jūroje gali būti planuojama saugiai, o kur reikėtų didesnio atsargumo. Jūrinėje aplinkoje neapgalvoti sprendimai gali turėti ilgalaikių ir sunkiai ištaisomų pasekmių“, – pabrėžia Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.
Šio poreikio negalima atskirti nuo pačios Baltijos geologinės istorijos. Dabartinė jūra – tik naujausias ilgos raidos etapas. Per pastaruosius 14 tūkst. metų dabartinės Baltijos vietoje buvo prieledyniniai ežerai, Baltijos ledyninis ežeras, Joldijos jūra, Anciliaus ežeras, Litorinos jūra. Per visus šiuos etapus keitėsi vandens lygis, druskingumas, krantų padėtis, dugno reljefas ir visa ekologinė sistema.
Baltijos dugnas nėra vienalytė ir statiška terpė. Jame išlikę skirtingų gamtinių etapų pėdsakai leidžia atkurti, kaip keitėsi krantų linija ir formavosi dabartinis Lietuvos pajūris. Kai kuriais laikotarpiais vandens lygis buvo keliasdešimt metrų žemesnis nei dabar, todėl dabartinės priekrantės vietose buvo sausuma. Tai patvirtina priekrantėje aptikti medžių kelmai: ten, kur šiandien jūra, kadaise augo miškai.
Ypač svarbi buvo Litorinos jūros stadija, su kuria siejamas daugelio dabartinio pajūrio bruožų formavimasis. Tyrimų duomenimis, esminiai Kuršių nerijos geologiniai ir geomorfologiniai bruožai susiformavo maždaug prieš 6,7–6 tūkst. metų, o kiek vėliau, prieš maždaug 5,3 tūkst. metų, nerijoje jau gyveno žmonės. Tai primena, kad geologinė raida nėra vien praeities pasakojimas – ji tiesiogiai susijusi ir su žmogaus gyvenamosios aplinkos formavimusi.
Detalesni tyrimai – mažesnė aplinkosauginė rizika
Geologinė Baltijos jūros praeitis svarbi ne vien kaip istorija – ji padeda spręsti ir labai konkrečius šiandienos klausimus, vertinant dugno nuosėdų cheminę taršą, galimą nugramzdinto cheminio ginklo poveikį ekosistemoms, galimus angliavandenilių išteklius ir planuojant energetikos bei transporto infrastruktūrą. Tokiose srityse bendrų ar pasenusių duomenų nepakanka. Reikalingi nauji ir kuo detalesni geologiniai tyrimai.
Lietuvos geologai Baltijos jūros akvatorijoje geologinius tyrimus vykdo nuo 1962-ųjų, bet didesnė dalis sukauptos informacijos yra nepakankamai detalaus mastelio, taigi ir jos pritaikomumas šiandienos poreikiams ribotas. Būtent todėl Lietuvos geologijos tarnyboje buvo parengta Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos detalių geologinių tyrimų programa. Pirmasis jos etapas – Preilos akvatorijos tyrimai, per juos jūros dugnas tirtas atliekant kompleksinį geologinį kartografavimą 1:50 000 masteliu.
Tada buvo atlikti geofiziniai, hidrografiniai ir geologiniai darbai, gręžti gręžiniai, imti dugno nuosėdų mėginiai, atlikti granuliometriniai, geochronologiniai ir paleobotaniniai tyrimai. Jų duomenys leidžia ne tik sudaryti jūros dugno geologinius žemėlapius, bet ir įvertinti, kokios nuosėdos slūgso konkrečiose vietose, kokie procesai ten vyko ir kokios aplinkosauginės rizikos gali kilti planuojant veiklą. Kitaip tariant, tai žinios, kurios padeda ne tik naudoti jūrą, bet ir iš anksto saugoti ją nuo neapgalvotų sprendimų.
Lietuvai priklausanti Baltijos jūros akvatorija didelė, bet kompleksiniu 1:50 000 mastelio geologiniu kartografavimu iki šiol ištirta tik apie 2400 kv. km (37,63 proc.). Vadinasi, reikšminga jos dalis dar nėra pažinta tokiu detalumu, kokio reikalauja dabartiniai sprendimai.
Šioje srityje, atkreipia dėmesį E. Viskontas, verta remtis Šiaurės Europos šalių patirtimi, kur jūros dugno duomenys nuosekliai naudojami planuojant infrastruktūrą, vertinant aplinkosaugines rizikas ir priimant ilgalaikius sprendimus.
„Kuo daugiau žinome apie Baltijos jūros dugną, tuo atsakingiau galime planuoti žmogaus veiklą jūroje. Tokie tyrimai padeda ne tik pažinti dugno sandarą, bet ir iš anksto įvertinti taršos rizikas, mažinti galimą žalą ekosistemoms ir sprendimus grįsti ne spėlionėmis, o duomenimis“, – sako LGT direktorius.
Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba