2014 metais grupė mokinių Mosėdyje prisidėjo prie jūrinio dinozauro aptikimo Lietuvoje. Už šio atradimo stovėjo Mosėdžio gimnazijos geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas, kuriam pamokos nesibaigia nuskambėjus skambučiui – su mokiniais jis vyksta į tyrimus. Gamta jam ne teorija, o reali patirtis.
Geografiją reikia paliesti
Virgilijus Pajarskas į mokytojo kelią pasuko paskatintas savo buvusio mokytojo. 1985-ųjų rudenį Virgilijus įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. Na, o geografijoje jis atsidūrė neatsitiktinai. Gamtos mokslais Virgilijus susidomėjo dar vaikystėje stebėdamas savo tėtį, kuris baigė agronomiją. Kartu jie rinkdavo herbariumus ir vabzdžių kolekcijas.
Šiemet Virgilijus buvo įvertintas auksiniu geologo platuku, kuris yra skiriamas už reikšmingą ir ilgalaikę veiklą geologijos mokslo, mokymo ar gamybos srityse bei nuopelnus akademinėje veikloje.
„Šis garbingas apdovanojimas man tarsi patvirtinimas, kad gyvenime einu tinkama linkme. Jis dar labiau įpareigoja įsitraukti į jaunimo ugdymą bei geologijos mokslo populiarinimą“, – džiaugiasi mokytojas.
Virgilijus nėra standartinis mokytojas, o ir nurodymų iš „viršaus“ jis nemėgsta. Pedagogų veiklos stereotipas „įveikti vadovėlio programą“ jam netinka, todėl nemažą dalį dėmesio jis skiria veikloms už klasės ribų. Viena svarbiausių – jo vedamas būrelis nuo šeštos iki dvyliktos klasės mokiniams „Jaunųjų paleontologų būrelis“, geriau žinomas „Amonito“ vardu – vienintelis toks Lietuvoje. Kaip pasakoja mokytojas, amonitas – išnykusių galvakojų jūrinių moliuskų rūšis, kurios spirale susisukusi kriauklė simbolizuoja gyvybės evoliucijos ciklų tęstinumą.
„Net ir mokydamiesi geografijos vaikai daug mieliau dirba praktiškai. Mosėdyje turime puikią vietą – Vaclovo Into akmenų muziejaus parką, kuriame esu įrengęs geografinį taką su septyniomis stotelėmis. Čia mokiniai stebi orus, pažįsta riedulius bei upės slėnį, o teorines žinias pritaiko, kad ir skaičiuodami upės vandens debitą“, – apie būrelio veiklas dalinasi mokytojas.
Fosilijos svarbiau už autobusą
Virgilijus neapsiriboja Skuodo rajono apylinkėmis. Jis su mokiniais dažnai vyksta į išvykas su nakvyne, kuriose geologija ir paleontologija persipina bendromis patirtimis ar gyvu bendravimu. Dienomis mokiniai dalyvauja tyrimuose, pažįsta gamtą, mokosi orientuotis ir išgyventi gamtoje, o vakarais susėdę prie laužo dainuoja, rengia talentų pasirodymus ar kuria menines kompozicijas iš gamtinių medžiagų. Tokia atmosfera šiandieniniam jaunimui, augančiam technologijų apsuptyje, tampa ypač svarbi.
„Mokytojas, kuris negaili savo laiko ir energijos, keliaudamas su mokiniais dirba 24 valandas per parą – turi būti ir tėvu, ir draugu, ir net medicinos sesele“, – juokiasi Virgilijus.
Kartais tokiose išvykose pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Viena labiausiai įsiminusių įvyko Virvytės stovykloje Akmenės rajone. Po išvykos į Šaltiškių molio karjerą viename autobuse pasigesta mokinio.
„Sustabdėme autobusus ir puolėme atgal jo ieškoti. Reikėjo bėgti per aukštą žolę, lipti per molio kalnus, apaugusius dygliais šaltalankiais, ir šaukti: „Valdai! Valdai!“ O galiausiai radome jį ramiai tupintį jūros periodo sąnašynuose ir ieškantį fosilijų. Jis taip buvo įsijautęs, kad net nepastebėjo, jog aplinkui nebeliko nei vaikų, nei šurmulio. Man buvo šokas, o jis tik pakėlė galvą ir paklausė: „kas atsitiko, mokytojau?“
Būrelio svarbą teko įrodinėti
Tiesa, Virgilijus pripažįsta, kad anksčiau teko įrodinėti jo organizuojamų veiklų svarbą mokinių ugdymui ir pasiekimams. Tačiau tai truko neilgai.
„Kai mokinių apdovanojimai iš respublikinių olimpiadų ir konkursų pradėjo keliauti į mokyklą, pasikeitė ir požiūris į mūsų veiklą. Gerėjo ne tik geografijos, bet ir kitų dalykų rezultatai. Šiandien mokyklos svečiams pirmiausia pristatomi mūsų pasiekimai, geologijos ir paleontologijos muziejus, kuriame yra surinkti vaikų eksponatai patalpinti vitrinose, o veikloms, ekspedicijoms bei stovykloms sudaromos labai geros sąlygos“, – pasakoja mokytojas.
Būtent tokios veiklos mokiniams kartais tampa ne tik pažintimi su gamta, bet ir galimybe prisiliesti prie tikro mokslo. „2014 metais buvau pakviestas Ventos regioniniame parke vesti ekspediciją paleontologijos entuziastams Šaltiškių molio karjere, todėl nusprendžiau kartu pasiimti ir kelis savo moksleivius. Tą dieną mums nusišypsojo sėkmė, kurios laukiau beveik 14 metų“, – prisiminė Virgilijus.
Ekspedicijos metu jis su mokiniais aptiko 13 ryklių dantų bei fitozauro, dažnai vadinamo jūriniu dinozauru, dantų liekanas. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių tokio pobūdžio radinių Baltijos regione.
„Dar gerokai anksčiau man kilo mintis, kad šioje vietoje jūros periodo metu galėjo gyventi jūriniai dinozaurai. Nuo tada tiesiog „susirgau“ jų paieškomis“, – pasakoja jis.
Anot mokytojo, atradimas didžiulį įspūdį paliko ir mokiniams. „Vaikai į mokyklą grįžo lyg padarę pasaulinį atradimą. Apie mus rašė laikraščiai, o nuo tada prasidėjo tikras mūsų būrelio aukso amžius – vietos siekė net kitų mokyklų mokiniai“, – šypsosi Virgilijus.
Pasak mokytojo, nors vyresni mokiniai ilgainiui išsiskirsto savais keliais, dalis jų vis tiek lieka šalia būrelio veiklų. „Tie, kurie išlieka, tampa tikrais mano ginklanešiais – amžinais paleontologais“, – šypteli Virgilijus.
Šaltinis: delfi.lt