Šiaulių krašto geografijos mokytojų metodinė išvyka į unikalų Šalčininkų kraštą

Joniškio ir Šiaulių rajonų bei Šiaulių miesto geografijos mokytojai mokinių pavasario atostogų metu realizavo seną sumanymą – aplankyti Šalčininkų kraštą. 

Edukacinės išvykos metu aplankyta Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, susipažinta su gamtos ir kultūriniais objektais Dieveniškių regioniniame parke, pažvelgta į Medininkų aukštumą nuo Aukštojo ir Juozapinės kalvų.

Visus kelionės tikslus mums įgyvendinti padėjo Šalčininkų LGMA skyriaus pirmininkas ir Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos geografijos mokytojas Vladimir Rutkovskij bei Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio  gimnazijos geografijos mokytoja Olga Timofejevienė. Esame labai dėkingi savo kolegoms už šiltą priėmimą ir profesionaliai sudarytą kelionės maršrutą.

Pažintį su Šalčininkų kraštu pradėjome nuo lietuviškosios Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos, apžiūrėjome Šalčininkų miesto erdves, lankėmės Šalčininkų pasienio kontrolės punkte.

Išsiruošus į Dieveniškių istorinį regioninį parką, reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Tai turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kur dokumento prašo net kertant sienos: Lietuvos pasieniečiai turi Širvių kontrolės postą, itin akylai prižiūrimame vos 2,5 kilometro ruože, kuriuo Dieveniškių kraštas, lyg į Baltarusiją įsiterpęs pusiasalis, jungiasi su pagrindine mūsų šalies teritorija. O keliaudami po Dieveniškių kraštą valstybinę sieną matėme dar ne kartą.

Parko lankytojų centre veikia turtinga ekspozicija apie Dieveniškių krašto praeitį. Čia galima pamatyti unikalių daiktų, pavyzdžiui, medines rankines girnas, kuriomis apdirbdavo grikius, piemenėlių kėdutę ir medinę lentelę, kuri buvo privaloma prie vežimo atvažiavus į turgų. Ypač gausi audėjų darbų kolekcija, supažindinanti su įvairiausiais raštais, audimo įrankiais. Dieveniškių apylinkėse ilgiau nei kitose srityse vilkėta namie austais drabužiais – dauguma jais rengėsi iki XX amžiaus vidurio, o ir pokario metais neretai dar siūdinosi drabužius iš namie austų audinių.
Audimo staklės šiame krašte buvo daromos mažesnės, nei kituose Lietuvos regionuose, ir tautinės juostelės – siauresnės. Nes labai jau neturtingas buvęs šis kraštas.
Dieveniškių regioninio parko lankytojų centre sužinojome daug įdomių krašto istorijų, legendų.

Parko teritorija priklauso priešpaskutinio apledėjimo suklostytai Ašmenos aukštumai. Kur ilgą laiką buvo ledyno pakraštys, ten reljefas ypatingai nelygus, kalvotas. Čia gausu ir tūkstantmečių pilkapynų, mitologinių akmenų, ošia galingi ąžuolai. Čia ir archajiški gatviniai kaimai, sruvenanti Gaujos upė ir vienintelis parko teritorijoje stūksantis Bėčionių piliakalnis – seniausias žinomas archeologijos paminklas Dieveniškių apylinkėse.

Gidas mūsų vaizduotę ekskursijos metu kaitino pasakojimais apie paslėptus didžiulius Napoleono armijos ir pranciškonų vienuolių lobius, apie Moko akmens gydomąja galią.

Mums atrodo, kad didžiausia vertybė, kurią čia radome – paprasti, nuoširdūs ir labai patriotiški šio krašto žmonės.

LGMA narės:

Giedrė Motiejuitė, Joniškio „Aušros“ gimnazijos geografijos mokytoja

Gitana Kazimieraitienė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos ir Šiaulių r. Voveriškių mokyklos geografijos mokytoja

Joana Mekšriūnienė, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos geografijos mokytoja