Geografijos galia – geografų bendruomenės susitelkime

2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus universiteto Geomokslų institute Lietuvos geografų draugijos rūpesčiu įvyko atvira diskusija „Apie šiandieninę geografijos žinių galią“. 

Daugiau kaip 40 skirtingų kartų, skirtingų sričių ir patirčių geografų – akademinė bendruomenė, studentai, edukologai ir mokytojai, įvairiose organizacijose dirbantys praktikai – drauge apmąstė dabartinę geografijos apibrėžtį, galias ir pasiekimus, diskutavo apie tai, ką geografija teikia jiems patiems ir kuo yra reikšminga visai visuomenei.

Susitikimą pradėjęs kraštotvarkininkas, prof. habil. dr. P. Kavaliauskas pristatė mokslinį geografijos paveikslą. Jis priminė geografijos mokslų sistemos vystymosi vingius, pabrėžė pačios geografijos ir jos suvokimo kaitą, nužymėjo geografinio pažinimo metmenis, jos sąlyčius ir sąveikas su kitais mokslais, valstybinę paskirtį. Edukologas Doc. Dr. Z. Kairaitis pabrėžė geografijos svarbą indikuojant įvairialypius ryšius mūsų planetos aktyviajame apvalkale, nustatant ten vykstančių gamtinių ir visuomeninių procesų erdvinę raišką, sanveikas, regionalizuojant ir nustatant įvairiausius teritorinius kompleksus. Miestų geografė prof. Dr. D. Krupickaitė klausė – ar mes, o ir pati visuomenė yra subrendusi priimti geografiją su visu jos kompleksiškumu, 4 dimensijas apimančiu matymu ir prisiimti atsakomybę šiame pasaulyje veikti sąmoningai? Atkreipdamas dėmesį į geografijos žinių platumą ir nepaprastą dinamiškumą, keliautojas, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas R. Šalna aiškino, kodėl edukologijoje svarbus lakoniškas šio mokslo apibūdinimas. Prof. Dr. J. Mačiulytė atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje daugelis geografijos apibrėžčių – tiek vieno sakinio, tiek keleto puslapių apimties – egzistuoja greta.

Šalia mokslinių ir teisinių sąvokų, gyvas asmeniškas santykis dažnai lemia mūsų pasirinkimus ir veiklą. Dr. G. Godienė apibendrino Č. Kudabos geografijos konkurso dalyvių – moksleivių mintis apie tai, ką jiems teikia geografija. Kokybiškai (pagal dažniausiai kartojamus reikšminius žodžius) išanalizavus daugiau kaip 90 respondentų atsakymus susidaro įspūdis, kad mokiniai geografiją vadina „mokslu apie įvairiapusį pasaulio pažinimą“, kuris „teikia žinių, atsako į jų klausimus“, paaiškina, „kas yra ir dedasi aplink“, „padeda suprasti ir orientuotis plačiajame pasaulyje“. Kai kam tai ir „pats gyvenimas“. Mokiniai ją mėgsta, nes ji „plečia akratį“, „patenkina smalsumą“, „tampa motoru, verčiančiu ieškoti“, „leidžia suprasti pasaulio, kuriame gyvename, grožį“, „suteikia pasirinkimo laisvę ir galimybę išreikšti savo nuomonę“.

Įgarsindama Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros kolegų ir LDG surengtoje internetinėje apklausoje dalyvavusiųjų mintis, G. Godienė minėjo, kad geografija yra „įvairiapusis, platus, globalus ir kompleksiškas pasaulio pažinimas, erdvinių pasaulio sąsajų, ryšių matymas“. Ji suteikia „platų akiratį, požiūrį į problemas ir galimybes, gebėjimą vertinti įvairiausius kontekstus ir matyti sąsajas, išryškinti detales ir pavaizduoti“. Kartu geografija išsiskiria „valstybiniu požiūriu“, „darnumo siekiu“ ir „atstovauja bendruosius visuomenės interesus“. Tai „praktinės žinios, išmintis ir vedlys, gairės, kaip galime sąmoningai ir sėkmingai būti ir veikti pasaulyje“. Galiausiai – geografija lakytina „sumokslinta šiuolaikinės kritiškai mąstančios visuomenės išraiška“.

Pasiūlius apgalvoti, koks geografijos apibrėžimas būtų aktualus konkrečiame kiekvieno mūsų veiklos kontekste, pasiskirsčiusi grupelėmis auditorija ūžė lyg bičių avilys. Buvo diskutuojama, kokios išsakytos mintys kelia didžiausią atgarsį, radosi nauji ir modifikavosi esami geografijos apibūdinimai… Tai „mokslas apie gamtines ir visuomenines sistemas ir jų pritaikymą“; „mokslas apie teritorines (erdvės) sistemas“; „gyvenimo būdas“; „viskas, kas vyksta aplink mus kiekvieną dieną“; „sąmoningumas, kritinis mąstymas“; „suvokimas“; „universali, bendrinė sąvoka“; „ji susieja viską“; „jei myli savo aplinką, Žemę – esi geografas“; „kur buvai, ką veikei“ ir dar daugelis kitų minčių…

LDG prezidentė Genovaitė Kynė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į geografijos pasiekimus demonstruojančius artefaktus auditorijos priešakyje. Pirmiausia – geografų bendruomenę daugelį metų telkiančias vėliavas (visuomenines organizacijas). Tai daugiau nei 80 metų veikianti Lietuvos geografų draugija, virš 30 metų aktyvius vyresniųjų klasių mokinius burianti neformali Jaunųjų geografų mokykla, daugiau nei ketvirtį amžiaus skaičiuojantys studentiškasis Jaunųjų geografų klubas ir jo tarptautinis vienetas – EGEA. Parodoje – monografijos, straipsnių rinkiniai ir kitos knygos, bendrieji ir specialieji teritorijų planavimo dokumentai, studijos, žemėlapiai, atlasai, tolimų kelionių atributai…

Kur yra pamatinės geografijos žinių galios? Prof. D. Krupickaitė pristatė Tarptautinės geografų asociacijos (IGU) ir Europos Komisijos vykdydo Comenius projekto „Geogalios“ išvadas ir metodinę medžiagą. Ji kalbėjo apie didelį geografijos potencialą prisiimti lyderio atsakomybę šiandieniniame pasaulyje. Kompleksinės žinios, ryšių tarp gamtos ir žmogaus supratimas, 4 dimensijų žvilgsnis į pasaulį leidžia įžvelgti ir suprasti daugiau, paaiškinti, daryti išvadas, numatyti ir priimti svarbius mums visiems sprendimus geresnei planetos ateičiai. Nepaisant to, visi esame atsakingi už tai, kad geografijos žinios būtų patikimos (patikrinamos), autentiškos, aktualios ir turime aktyviau naudotis geografijos mums teikiama galimybe mąstyti ir veikti lokaliu, regioniniu ir globaliu lygmenimis.

Nepaisant to, kad mažėjant mokinių mažėja ir geografijos mokytojų, geografijos pamokų skaičius (15 val.) bendrojo mokymo programoje yra didžiausias per visą mokyklinės geografijos istoriją, – sakė R. Šalna. 2012 m. įvedus valstybinį geografijos egzaminą, jos prestižas dar sustprėjo, nes suvokiama, kad greitai besikeičiančiame pasaulyje geografija dar niekad nebuvo tokia reikalinga, kaip dabar.

Stiprias pozicijas moksle, viešoje erdvėje, darbo rinkoje turi Prancūzijos geografai, -kalbėjo prof. Dr. J. Mačiulytė. Tuo tarpu planuotoja R. Palčiauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teisės aktai riboja galimybes vadovauti kai kurių sričių planavimo darbams. Doc. dr. D. Burneika pakomentavo, kad dabartinis mokslo sričių skirstymas nepalankus vientisos ir ypač – visuomeninės geografijos vystymuisi. Visuomeninės geografijos branduolys 2013 m. sutelktas Visuomenės geografijos ir demografijos institute, esančiame Lietuvos socialinių tyrimų centre, kur kartu su sociologais geografai tiria ir pristato visuomenei svarbiausius šalies ir kaimyninių kraštų regionų raidos bei demografinių procesų juose dėsningumus ir ypatybes.

Ieškant, kuo pasižymi sėkmingos geografijos vystymosi ir racionalių, žiniomis grįstų sprendimų priėmimo istorijos, tarp kitų svarbių veiklų, dėmesys buvo sutelktas į bendrosios kraštotvarkos ir krantotvarkos pasiekimus nepriklausomoje Lietuvoje.

Geografai, vadovaujami prof. habil.dr. P. Kavaliausko nepaprastai daug nuveikė kuriant šiandieninę kraštotvarkos sistemą. Itin reišmingas geografų indėlis kuriant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą, lokalizuojant gamtinį karkasą ir vystant visą teritorinę aplinkosaugą. Aktyviai dirbta rengiant svarbiausius strateginius šalies erdvinio vystymosi dokumentus – šalies bendrąjį planą, Kraštovaizdžio politiką. Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų grupės atlikta Lietuvos kraštovaizdžio studija padėjo metodinius pagrindus nacionaliniam Kraštovaizdžio tvarkymo planui, kuris Pramoninikų asociacijos organizuojamame metų gaminio konkurse 2016 m. buvo apdovanotas kaip metų paslauga.

Krantotyrininkų-geografų dėka įgyvendinama Baltijos jūros krantų tvarkymo programa, kurios sudėtinė dalis – dirbtinis paplūdimių papildymas smėliu – buvo įvertintas žymiausių Europos mokslininkų ir praktikų. Nežiūrint nestabilaus finansavimo, nuolat vykdomi krantų tyrimai, parengti fundamentalūs mokslo darbai, kartu su geologais išleistas Baltijos jūros krantų geologinis atlasas.

Šiuos ir kitus sėkmingus mokslo žinių įveiklinimo pavyzdžius vienija nuosekli mokslo, praktikos ir administracinių gebėjimų konsolidacija atualių problemų sprendimui. Darnos siekiantys ir tvarūs sprendimai gimsta geografams bendradarbiaujant ir aktyviai veikiant drauge su kitų sričių specialistais, nuosekliai dalyvaujant įstatyminės bazės kūrime.

Atrodo, kad auga graži pamaina: diskusijoje dalyvavę studentai kartojo, kad patys domisi ir skatina domėtis geografija kitų sričių žmones – per mokslą ir keliones. Jie vertina pilietiškumą, daug bendrauja su kitų šalių geografijos studentais ir turi daug idėjų gražiai geografijos ateičiai.

Geografija kaip pats gyvenimas yra daugiaplanė, daugiasluoksnė ir dažnai nevienareikšmiška. Baigiant diskusiją bendrame rate dėkota šviesiausiems geografijos mokytojams ir dėstytojams, dalintasi naujomis idėjomis. Kartojosi mintis, kad geografijos jėga – bendravime, gildijos bendruomeniškume. Šiandien stiprūs geografijoje ir visuomenėje gali būti tie, kurie nebijo 4D erdvės, tarpdiscipliniškumo, sąsajų, kompleksiškumo, pločio ir iššūkio, veikia sąmoningai, nuosekliai, sutelktai, bendradarbiaudami, o VU Geomokslų instututo direktorius prof. Dr. E. Rimkus palinkėjo sričiai „daugiau jaunų žmonių su švytinčiomis geografija akimis“.

Diskusijos moderatorė

dr. Giedrė Godienė