Geras mokytojas visą gyvenimą kelia savo kvalifikaciją ir visą laiką teigia kažko nemokąs ir kažko nepadarąs. Kad ir kokią patirtį turėtų mokytojai, jie nuolat dalijasi su kolegomis patirtimi šiais ir panašiais klausimais: kaip organizuoti pamoką, kad mokiniams ji būtų įdomi, informatyvi ir naudinga, kaip mokyti, kad mokiniai suprastų ir įsimintų kuo daugiau naujos informacijos.
Atėjau – išgirdau – pamiršau
Toks garsiojo karvedžio žodžių perfrazavimas, deja, labai dažnai tinka kalbant apie pamokose, paskaitose ar mokymuose dalyvaujančius žmones. Kinų filosofas Konfucijus dar prieš dvidešimt keturis amžius skelbė: „Ką išgirstu – pamirštu, ką pamatau – prisimenu, ką padarau – suprantu“. Šiais teiginiais didele dalimi remiasi ir šiuolaikinių aktyvaus mokymosi koncepcijų kūrėjai.
Tyrimai iškalbingai rodo, kad dauguma mokinių ir suaugusiųjų užmiršta tai, ką yra išgirdę. Priežastys įvairios, viena iš įdomesnių – skirtingas mokytojo ar lektoriaus kalbos ir mokinių ar studentų klausymosi tempas. Net jei klausytojams išties įdomu tai, apie ką kalbama, jiems sunku išbūti dėmesingiems ilgesnį laiką. Pamokų ar paskaitų metu žmonės negali susikaupti maždaug 40% laiko. Be to, per pirmąsias 10 minučių įsimenama apie 70% informacijos, o per paskutines 10 minučių – tik 20%.
Todėl mokytojas ar lektorius privalo kruopščiai atrinkti informaciją, tinkamai ją išdėstyti ir jokiu būdu nesilaikyti informacinio bombardavimo taktikos, kai per skirtą laiką siekiama pateikti kuo daugiau faktų ir vertinimų.
Vaizdinės priemonės padeda geriau įsiminti
Tyrimais nustatyta, kad daugumai mokinių, studentų, kitų klausytojų ilgos paskaitos nepatinka. Todėl kai kurie specialistai siūlo pamokų ar paskaitų metu leisti klausytojams kas aštuonias minutes išsaugoti tai, ką išgirdo.
Kita vertus, įrodyta, kad vaizdinės priemonės padeda įsisavinti žinias net iki 40% efektyviau, o kai pasitelkiant vaizdines priemones mokoma naujų terminų – rezultatas net 200% geresnis. Be to, naudojant vaizdines priemones gerokai mažiau laiko tenka skirti teorinių dalykų aiškinimui. Tai ypač svarbu, kalbant apie moksleivius, kuriems spalvinis ir grafinis patrauklumas yra ypač svarbus.
Mokant ir garsu, ir vaizdu informacija perduodama dviem kanalais. Tai labai svarbu, nes daliai žmonių vienas iš šių kanalų dažniausiai yra priimtinesnis. Naudojant juos abu daugiau galimybių patenkinti įvairių tipų klausytojų poreikius. Apibendrinti tyrimų rezultatai rodo, kad įvairių mokymo būdų išliekamoji vertė yra apytikriai tokia:
| Paskaita | 5% |
| Skaitymas | 10% |
| Vaizdas ir garsas | 20% |
| Demonstravimas | 30% |
| Diskusija | 50% |
| Pratybos | 75% |
| Kitų mokymas | 90% |
Diskusijos ir analizė – smegenų katalizatorius
Norint išmokti nepakanka tik išgirsti ir pamatyti. Žmogaus smegenys veikia ne kaip garso arba vaizdo įrašymo aparatas. Jos ir priima naują informaciją, ir ją perdirba. Mokytis gerokai lengviau, jeigu žmogus diskutuoja, pateikia klausimus. Dar geriau, jeigu jis sulaukia grįžtamojo ryšio, gali įvertinti, kaip suprato informaciją. Todėl mokiniai, studentai turėtų būti skatinami:
- perteikti informaciją savais žodžiais (nereikia baimintis, kad mokinys gali suklysti; kategoriškai negalima iš karto reikalauti tobulo sąvokų vartojimo, nes taip užmušama bet kokia motyvacija reikšti savo nuomonę ir viešai kalbėti);
- pateikti pavyzdžių;
- atpažinti ją įvairiose situacijose;
- rasti ryšių tarp informacijos ir kitų faktų bei idėjų;
- panaudoti ją įvairiais būdais;
- numatyti galimas pasekmes;
- pateikti priešingą arba prieštaringą informaciją.
Kartais mokytojai klysta apiberdami mokinius savo mintimis. Tai blogai, kad ir kokios įžvalgios bei išmintingos jos būtų. Faktų ir teorijų lavina trukdo mokytis. Pamoka ar paskaita gali palikti momentinį įspūdį, tačiau fotografinės atminties neturintys mokiniai neišlaikys informacijos ilgesnį laiką.
Aktyvaus mokymo programos turėtų remtis darbu grupėse
Labai naudingas grupinis darbas, nes grupėse mokymasis iš pasyvaus tampa aktyviu. Mokiniai įtraukiami į mokymosi procesą, jie virsta mokytojo partneriais. Grupės nariai pasiskirsto vaidmenimis, analizuoja situacijas. Taip darbas vyksta žymiai greičiau. Grupiniam darbui netinka tradiciškai trimis eilėmis klasėse statomi suolai. Kūrybingi mokytojai turėtų laužyti šį anachronizmą ir pasitelkti vaizduotę..
Rytas Šalna