LGMA raštas universitetams ir kolegijoms dėl geografijos valstybinio egzamino

Balandžio pirmosiomis dienomis LGMA oficialiu raštu kreipėsi į daugiau kaip 40 Lietuvos aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų), informuodama akademinę bendruomenę dėl šiais metais įvedamo geografijos valstybinio egzamino, akcentuodama geografinių žinių reikšmę bei pateikė prašymą įtraukti geografijos valstybinio brandos egzamino įvertinimą į aukštųjų mokyklų stojimo reikalavimus.

Žemiau skelbiamas su LGMA taryba suderintas ir aprobuotas minėto rašto tekstas.

.

Informuojame, kad nuo 2012 m. įvedamas geografijos valstybinis brandos egzaminas. Toks egzamino statusas visiškai atitinka geografijos mokslo šiuolaikiškumą ir sudaro galimybę įtvirtinti nekvestionuojamą geografijos žinių reikšmę ir poreikį bet kuriam valstybės piliečiui.

Atsižvelgiant į visuomenėje vyraujantį tradicinį požiūrį į mūsų dalyką, kas dažniausiai susiję su nežinojimu, koks yra šiuolaikinės geografijos turinys ir kokie jo tikslai bei uždaviniai, taip pat su dažnokai pasitaikančiu aukštų pareigūnų ir tarnautojų geografiniu neraštingu bei su tuo susijusių ir akivaizdžios žalos mūsų valstybei turėjusių sprendimų, norime atkreipti į tai dėmesį ir pateikti svarius geografijos mokytojų bendruomenės argumentus, kodėl geografija yra tokia svarbi jaunajai mūsų valstybės reikalus ateityje tvarkysiančiai kartai ir kodėl ši mokomoji disciplina turėtų būti visų aukštųjų mokyklų akiratyje.

Vienas iš geografijos ypatumų ir stiprioji jos pusė – gamtos bei visuomenės mokslų sąryšingumas. „Fizinė geografija“, kaip gamtos mokslas, tyrinėja mūsų fizinės aplinkos įvairovę, joje veikiančias jėgas ir vykstančius procesus. Į visuomenės mokslus nukreipta „visuomeninė geografija“ (taip pat vadinama „socialine ir ekonomine geografija“, „antropogeografija“ ir kt.) nagrinėja gyventojų ir ūkio struktūrą, ekonomikos pokyčius ir jų priežastis, žmogaus veiklos ryšius su konkrečia erdve.

Žinias apie fizinius, socialinius ir ekonominius procesus geografija perkelia į konkretų vietovių bei regionų kontekstą ir taip perteikia įvairove prisotintą skirtingų visuomenių, kultūrų, ūkinių formų, politinių sistemų, kraštovaizdžių, formuojančių mūsų pasaulį ir artimiausią žmonių aplinką, vaizdą. Šiuolaikinė visuomeninė geografija mėgina atskleisti ne tik socialinių bei ekonominių procesų kaitą, bet ir visuomenės nelygybės priežastis, padarinius bei siūlo būdų ir priemonių šiai nelygybei mažinti.

Fizinė geografija ir visuomeninė geografija yra dvi santykinai savarankiškos šakos su skirtingais tikslais ir savitais tyrimų metodais. Bet abi šios šakos glaudžiai siejasi sprendžiant daugybę klausimų. Dėl didžiulės reikšmės, tenkančios fizinei aplinkai kaip pamatinei žmogaus gyvenimo erdvei, ir dėl to fakto, kad dėl žmogaus veiksmų jis vis labiau pažeidžiama, be abejonės, vis didesnė reikšmė geografijoje skiriama įvairiapusių persipynusių tarpusavio ryšių nagrinėjimui. Tokį visaapimantį nagrinėjimo būdą galima laikyti šiuolaikinės geografijos šerdimi. Taigi geografija yra ne tik mokslo disciplina, bet ir neatsiejama sudėtinė kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.

Mūsų artimiausios ir globalinės aplinkos kokybė labai priklauso nuo to, kaip mes elgiamės su tokiais gamtos ištekliais kaip geriamasis vanduo ir iškastinis kuras. Geografijos mokymas labai prisideda prie to, kad kiekvienas žmogus suvoktų savo gyvenimo būdo paliekamą ekologinį pėdsaką ir pagalvotų apie tai, kaip jis savo asmenine veikla galėtų prisidėti prie, pavyzdžiui, žmonių sukelto atmosferos atšilimo mažinimo.

Dinamiški pastarojo laikmečio pokyčiai visose gyvenimo srityse neveda į visišką suvienodėjimą pasauliniu mastu, bet kaip tik išryškina naujus skirtumus, pažadina naujus konfliktus ir iškelia ambicingus politinius iššūkius. Globalizacijos amžiuje mes gyvename ne tik globaliai persipynusioje ekonomikoje, bet ir globalios, t.y. visuotinės, atsakomybės tautų bendruomenėje. Geografinės žinios ir geografinis visaapimantis mąstymas yra esminis XXI amžiaus bruožas, t.y. amžiaus, kuriame mūsų planetą stipriai keičia spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, akivaizdūs globaliniai aplinkos pokyčiai, socialinė ir ekonominė nelygybė ir vis spartesnis gamtos išteklių mažėjimas. Šios globaliosios problemos yra rimtas iššūkis taikiam žmonių sambūviui, kultūrinei tolerancijai, teisingai geopolitikai, o ypač darniam gyvenamosios aplinkos tvarkymui bei gamtos išteklių naudojimui. Šių iššūkių akivaizdoje geografams tenka ypač svarbus vaidmuo. Jie perteikia žinias apie problemų priežastis ir ryšius, moko geografiškai mąstyti ir vertinti, žadina supratimą ir norą veikti žmogaus gyvenimo mūsų planetoje ateities užtikrinimo vardan, taip pat savo dalykine kompetencija gali svariai prisidėti priimant svarbius sprendimus ar ieškant sprendimų iškilusioms problemoms.

Geografinės žinios ir geografinis mąstymas dar niekada žmonijos istorijoje nebuvo toks visuotinai svarbus, o geografinis analfabetizmas toks pavojingas visai žmonijai.

Atsižvelgiant į nekvestionuojamą geografijos žinių ir geografinio mąstymo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija prašo visų universitetų ir kolegijų senatų, studijų programų sudarytojų atkreipti į tai dėmesį ir geografijos valstybinio brandos egzamino balą įtraukti į giminingų su geografija studijų (turizmo, ekonomikos, vadybos, politikos, istorijos, sociologijos, kraštovaizdžio dizaino, urbanistikos, transporto, aplinkotyros, žemėtvarkos, žemės ūkio mokslų ir kt.) reikalavimus bei suteikti geografijai deramą vietą aukštųjų mokyklų studijų programose.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas

Rytas Šalna