Neabejotina, kad geografijos mokytojų bendruomenė žino, jog ŠMM su UPC įgyvendina plačių užmojų novatorišką ir finansiškai labai brangų projektą (bendra sąmata: 12 mln. litų), susijusį su skaitmeniniu turiniu. Jo esmė – vienu mostu aprūpinti ketvirtadalį ar trečdalį būsimųjų penktokų asmeniniais planšetiniais kompiuteriais.

Numatoma, kad kiekvienas mokinys ir mokytojas (greičiausiai), dirbantis su penktokais, rugsėjo 1 d. gaus asmeniškai po planšetinį kompiuterį ir galės jį naudoti mokykloje, o gal net ir neštis namo (greičiausiai). Naudojimo taisyklės ir atsakomybė kol kas nėra reglamentuota. Gal ją nustatys pati mokykla, gal kažkas bus nuleista iš viršaus? Skaitmeninių vadovėlių įsigijimas taip pat dar nėra reglamentuotas.

Kadangi šis projektas plačių apimčių ir, kaip teigia šio projekto iniciatoriai, neatmetama galimybė, kad tuos planšetinius kompiuterius dar šiais metais, o gal kitais, gaus ir šeštokai, akivaizdu, kad šis projektas jau artimiausiu metu kaip uraganas gali paliesti ir geografijos mokytojus.

Kadangi, prieš priimant sprendimą dėl šio projekto įgyvendinimo, nei ŠMM, nei UPC nesikonsultavo nei su asociacijomis, nei būsimaisiais šią technologiją turėsiančiais pamokose taikyti mokytojais (šiuo atveju geografais), LGMA, norėdama sužinoti mūsų – geografijos mokytojų – nuomonę apie tai, kreipėsi į 15 daug patirties dirbant su skaitmeninėmis technologijomis turinčių geografijos mokytojų ir paprašė jų išsakyti nuomonę apie tokios technologijos naudojimą bei jos sąlytį su įprastinėmis priemonėmis.

Sąlyga. Tarkim, Jūs dirbate su šeštokais ir Jūsų mokykla gauna VISIEMS jiems po planšetą. Tiesiog išdalina ir visi turi prieš save ant stalo. Taigi nieko nereikia laukti ir Jūs technologiškai akimirksniu peršokate į Singapūro, Liuksemburgo, prestižiškiausių pasaulio privačių mokyklų galimybes. Į planšetą gali būti jau instaliuotas kažkurios leidyklos 6 klasės geografijos vadovėlio pdf failas. Jame galite vartyti puslapius, matyti tekstą ir iliustracijas. Daugiau prie tų skaitmeninių vadovėlių šiam etapui nėra jokių priedų: nei mokiniams, nei Jums. Jums nėra parengta jokių rekomendacijų, jokių metodikų, Jūs patys kuriate visas geografijos pamokas, organizuojate visą ugdymo procesą. Aišku, Jūs turite internetą, tačiau jo veikimo sparta, bevielį ryšį užtikrinančios priemonės, krovos stotelės (rozečių lizdai), reikia tikėtis, Jūsų mokykloje yra be priekaištų.

Klausimai. Kiek Jums, kaip mokytojams, kurie dažnai naudoja ir nori dar daugiau pamokose naudoti IKT, bus mokymo procese naudingas planšetinis kompiuteris. T.y., kaip Jūs įsivaizduojate pamoką, jos eigą, pasirengimą jai, kad pamoka, kaip tikimasi, atitiktų aukščiausią pasaulio standartą. Nepamirškite, kad visi, pvz., 20-30 vaikų klasėje turi planšetus ant stalo.
Ar tokiu atveju, jei Jūs turite vadovėlio pdf failą, Jums bus apskritai reikalingas popierinis vadovėlis? Ar reikalingos pratybos, juk galėsite visokias užduotis atlikti kompiuteryje? Ar reikalingas geografijos atlasas, juk žemėlapius galima rasti internete? Ar Jums apskritai reikalingas dar kažkoks vadovėlis, nes yra bendrosios programos reikalavimai ir, turėdami modernų planšetinį kompiuterį, Jūs ir visi klasėje esantys mokiniai, galite turbūt apsieiti ir be jo?

Taigi per savaitę laiko 11 mokytojų iš 15 atsiuntė savo pamąstymus šia tema, kai kurie pateikė kai kurių kitų technologijų naudojimo pavyzdžius. Dėl etinių sumetimų pavardės prie kiekvienos nuomonės nėra skelbiamos. Po visomis nuomonėmis pateikiamas mokytojų, atsiuntusių nuomones, pavardžių sąrašas. Pavardės išdėstytos abėcėlės tvarka.

1 nuomonė

5. Mokinio darbas: ar mokytojui bus įmanoma “matyti”, kad mokinys kartu nagrinėja pamokos temą, o ne “sėdi” pamėgtame socialinaime tinkle?

2 nuomonė

Gavus tokią užduotį, visą šeštadienio vakarą ilgai galvojau apie šią naujieną. Visų pirmą, aš laikausi nuomonės, kad tai pinigų plovimas ir Lietuvos mokykloms tai dar per anksti. Neparuošta bazė, nėra metodikos, nėra programų, nėra atlikta jokių išsamesnių  tyrimų, mokytojų apmokymų.
Aš pats jau kuris laikas turiu savo asmeninį planšetinį kompiuterį ir puikiai žinau jo galimybes. Taigi savanaudiškų paskatų neturiu, kad teikčiau, jog projektas labai naudingas su tikslu pačiam, kaip mokytojui, gauti tokį kompiuterį.

Aš ilgai galvojau, kur galėčiau panaudoti tuos planšetus. Dėstant pamokas aš jų nenaudočiau. Nebent skirčiau užduotis ieškoti informacijos internete, tai galėtų būti 2-3 užduotys per trimestrą, nes faktiškai dar 5-6 klasėms tokių užduočių skirti nėra reikalo. Kilo mintis dėl galimybės žiūrėti įvairią informaciją per Youtube, bet tai keltų daugiau keblumų dėl bendro žiūrėjimo (nesutaptų garsas, vaikai nuklystų į kitus video).
Na, gal galima būtų panaudoti atsiskaitymams, bet tam turi būti paruošti testai, kuriuos mokiniai greit atsako ir persiunčia mokytojui – bet apie tokias programas niekas juk nekalba.
Manau, mūsų visuomenė dar nėra tiek pribrendusi, kad tokie planšetai pakeistų popierinius vadovėlius. Juos galima būtų naudoti kai kurioms pamokoms, kai kurioms temoms, bet ne kasdien.
Mano siūlymas, jei tik įmanoma būtų kažką pakeisti, siūlyčiau skirti mažiau tų planšetų, bet skirti juos dėstantiems mokytojams, leisti jiems apsiprasti, paruošti programas, kad mokytojai galėtų jais dirbti, geriau baigtų mokyklų modernizavimą diegiant skaitmenines lentas.

Manau, tie planšetai labai gerai tarnautų, jei mokytojas juos galėtų prijungti prie lentos, taip galima būtų rodyti skaidres, rodyti filmus, kad ir lentoje demonstruoti vadovėlio atskirus atvartus. Tačiau iš esmės tą pačią funkciją atlieka bet kuris kompiuteris, kuris stovi ant mokytojo stalo.
Galutinė mano nuomonė, aš esu prieš šitą modernią, bet Lietuvos mokykloms dar netinkamą idėją.

3 nuomonė

Manau, kad popierinis vadovėlis bus reikalingas. Planšetą įsivaizduoju kaip pagalbininką pamokoje – ieškant patikslinančios įdomiosios informacijos (pvz. kodėl Viktorijos krioklys pavadintas šiuo vardu, koks krioklio plotis ir pan.). Vadovėlis galėtų likti namuose – tiesiog vaikams palengvėtų kuprinė. Pamokos turinio tekstą jie galėtų perskaityti namuose, remiantis vadovėlio tekstu atlikti pratybų užduotis.
Niekas nepakeis ir atlaso – mes atliekame daug užduočių, pvz. išvardink pasaulio valstybes, kurias kerta pusiaujas ir pan. Nenorėčiau, kad vaikai “žlibintų” į ekraną, su atlasu reikia padirbėti – žiūrėti kur ten užrašytas valstybės pavadinimas (nes būna, kad vaikai užrašo kokio kito objekto vardą), taip formuojasi įgūdžiai: nagrinėti, tyrinėti, nustatyti, atpažinti, palyginti.
Pratybos taip pat reikalingos – jose yra įdomios ir kūrybiškos užduotys, įvairių lentelių pildymas, mažiukams – suklijavimai – dėlionės, kurie jiems labai patinka. Pratybose užduotys atitinka vaikų amžių. Bent jau mano mokiniai labai noriai dirba su pratybomis ir visada labai nori gauti pažymį už darbą jose.

5 nuomonė

Jei planšetinis kompiuteris neturės jokių papildomų funkcijų, išskyrus vadovėlio pdf failą ir internetą, tuomet, mano nuomone, jo nauda yra labai abejotina.

• Planšetinių kompiuterių elementų tarnavimo laikas ribotas ir nėra garantijų, jog mokinys nepamirš jo pasikrauti.
• Pamiršus planšetinį kompiuterį, dviems mokiniams teks dalintis vienu kompiuteriu. Klausimas, ar per vidurį padėtas planšetas leis matyti neiškreiptą vaizdą abiems mokiniams.
• Planšetas neatstos kokybiškai naudojamo multimedia projektoriaus, kuris gali sutelkti visų mokinių dėmesį į vieną vietą, padėti mokytojui demonstraciniu būdu išaiškinti vieną ar kitą vaizdą.
• Ateinanti naujų vadovėlių karta su moderniais USB atmintukais ir jų plačiom galimybėm yra aiškesnis, pigesnis ir labiau metodiškai pagrįstas būdas, kaip padaryti pamoką modernią ir efektyvią.
• Atviras priėjimas prie interneto – lengva galimybė mokiniui išeiti už pamokos turinio ribų. Mokytojui – papildoma kontrolė ir energijos švaistymas drausmei užtikrinti.
• Nėra garantijų, kad mokinys planšetinio kompiuterio nenumes nuo stalo, nepames, ar kam nors neparduos. Žemesnių klasių mokiniams užkrauti atsakomybę už tokį daiktą yra pavojinga.
• Ką mokiniui daryti, kai jo planšetinis kompiuteris sugenda, o garantinis remontas užtrunka mėnesį ar daugiau? pirkti vadovėlį?
• Kalbant apie senyvo amžiaus mokytojus: nemaža jų dalis iki šiol nemoka normaliai naudotis personaliniais kompiuteriais, multimedia projektoriais, ką tuomet kalbėti apie liečiamųjų ekranų planšetinius kompiuterius ir nusimanymą apie jų funkcijas? greitai prie naujovių prisitaikantys mokiniai turės galimybę savo naudai manipuliuoti mokytojų neišmanymu.

6 nuomonė

Aš už inovacijas, keliančias mokymosi motyvaciją, ugdymo turinio diferencijaciją ir individualizavimą.

Yra daug pliusų ir daug minusų. Manau, kad skaitmeninis vadovėlis iš karto nepakeis popierinio vadovėlio. Nemanau, kad atsiras nors viena mokykla, kuri leis vaikui naudotis planšetiniu kompiuteriu ir namuose.

Idealiausia būtų, kad mokinys turėtų ir skaitmeninį vadovėlį, ir pratybų užduotis, kurias galėtų pildyti, ir atlasus, mokomąsias kompiuterines programas, žaidimus. Kad pamoka visiškai atitiktų aukščiausią pasaulio standartą, žinau, kiek reikia įdėti darbo. Todėl turėtų būti ir knyga, skirta mokytojui.

Gerai būtų, kad pamokas darbui su šiais planšetais paruoštų mokytojų komanda.

7-8 bendra nuomonė

9 nuomonė

Esu visą savaitę stebėjusi pamokas Danijoje nedidelėje mokykloje, o jos ten visos nedidelės. Kiekvienoje klasėje stovi spinta su vaikų kompiuteriais. Moksleiviai pasiima savo kompiuterį ir atlieka tam tikrą pamokoje skirtą darbą. Gali jis dirbti visą pamoką, o kartais tik pusę pamokos. Nors mokyklos gerai aprūpintos technika, niekas nedirba visą laiką prie kompiuterių, dėstant mokytojui naują pamoką stalas lieka tuščias tik popieriaus lapas ir vadovėlis.
Čia mano nuomone, vaikas praranda įgūdžius dirbti, rašyti, piešti.
Aš niekada neskaitau knygų internete, tik straipsnius.

10 nuomonė

Asmeniškai į planšetinius kompiuterius, ar bent jau paprastą skaityklę, mokymo procese žiūriu teigimai. Tikrai norėčiau šios kompiuterinės technikos sulaukti savo geografijos kabinete. Visų pirma apgailestauju, kad ŠMM projektą orientavo į žemesnių klasių mokinius. Tokio orientavimo priežasčių teko teirautis paties švietimo ministro 8-ajame Lietuvos novatoriško švietimo forume. Argumentų taip ir neišgirdau. Rezultate – gimnazinių klasių mokiniai netenka galimybės savo mokymąsi paįvairinti (ir palengvinti) planšetėmis.

Apie aukščiausią pasaulio standartą sunku kalbėti. Labai būtų įdomu pamatyti kaip tokia pamoka atrodytų. Lietuvoje vykusiame pilotiniame tyrime dalyvavo keletas mokyklų. Jos yra pasidalinusios savo patirtimi. Rezultatas – planšečių naudojimas techniškai sunkus, bet ugdymui naudingas ir reikalingas.

Savo geografijos pamokose jau dabar galėčiau pradėti taikyti planšetes. Dažnai jų teikiamų galimybių prireikia pateikiant mokiniams tam tikrą medžiagą (statistiką, lenteles, nuotraukas, paveikslėlius, video filmus). Tam šiuo metu pasitelkiame popierinį variantą, kuriame matau du neigiamus dalykus – bereikalingas popieriaus naudojimas (tai sietina su išteklių problematika), maža galimybė individualizuoti užduotis (tam trūksta laiko).

Planšetės leistų pamokų metu atlikti daugiau praktinių darbų: pristatymų, diskusijų, debatų. Pastarųjų naudojimą palengvintų kiekvieno mokinio galimybė naudotis internetu.

Geografijoje labai svarbūs kartografiniai įgūdžiai. Turime daug internetinių programų, tarnybų padedančių šiuos gebėjimus lavinti. Kad ir google earth. Planšetė leistų mokiniui individualiai susipažinti su šia programa, ją išbandyti ir pritaikyti mokymosi procese. Suformulavus pamokoje užduotis, mokiniai gali dirbti savarankiškai, mokytojas atliktų tik pagalbininko vaidmenį, o ne centrinės klasės figūros, į kurią privalo būti sutelktas visas dėmesys.

Kalbant apie geografijos vadovėlius – manyčiau, kad skaitmeninis variantas būtų patogesnis. Popierinis vadovėlis galėtų išlikti tik kaip pagalbininkas įvykus techninėms problemoms. Vadinasi, apie visišką jo atsisakymą sunku kalbėti. Reikia turėti omenyje, kad dabartinio skaitmeninio vadovėlio samprata keičiasi. Pradedame kalbėti apie galimybę skaitmeninį vadovėlį padaryti kuo interaktyvesnį. Planšetės pagalba mokinys skaitydamas vadovėlio medžiagą turėtų galybę peržiūrėti video, didinti arba mažinti vaizdą, matyti tik paveikslėlius, pasirašyti pastabas. Kai kurios iš šių galybių jau atsiranda. Bet ir klasikinis PDF formatas atrodo gana patrauklus ir techniškai priimtinas.

Pratybų sąsiuviniai, popieriniai atlasai geografijoje išlieka svarbūs. Planšetės negali tapti viso ko epogėjus. Reikalingos įvairios mokymo ir mokymosi priemonės. Planšetinis kompiuteris gali tik palengvinti individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą, padaryti jį įdomesnį ir motyvuotą mokinių atžvilgiu.

Artimoje ateityje siūlyčiau geografams dėti visas pastangas į skaitmeninio turinio kūrimą. Planšetiniai kompiuteriai ateina ir turime galybę tapti tais pionieriais, į kuriuos norės lygiuotis kitų mokslų atstovai. Geografija, kaip mokomasis dalykas, yra parankus skaitmeninio turinio kūrimui. Jau dabar reikėtų pagalvoti apie įvairius skaitmeninius testus, užduotis, paveikslėlių bazes. Kurti naują medžiagą ir adaptuoti jau turimą. Tačiau pats svarbiausias dalykas – laikas pradėti rūpintis mokytojų kvalifikacija darbuojantis su planšetiniai kompiuteriais.

Mes galime diskutuoti, piktintis, ieškoti pasiteisinimų. Bet atsisukime atgal ir pažiūrėkime, kokiu greičių į mūsų gyvenimą (ir kartu ugdymo procesą) atėjo asmeniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, liečiamieji ekranai, plazminiai televizoriai. Mes privalome žiūrėti, ką turime dabar ir kas mūsų laukia ateityje.

11 nuomonė

Pateikiu savo nuomonę apie planšetinius kompiuterius. Pirmiausiai išskyriau jų privalumus ir trūkumus.

Privalumai Naujovė, šiuolaikinis ugdymo būdas Naudojant internetą, greitai galima surasti tinkamą informaciją Patogus nešiotis, lengvesnis nei knyga Yra daug žemėlapių, lankytinų vietų paieška, žodynas – tai naudinga geografijos pamokoms Šį įrenginį patogu vežtis į keliones, susirasti, užsirašyti informaciją, filmuoti, fotografuoti

Trūkumai Akių nuovargis, raumenų skausmai Pamirštos knygos, pratybų sąsiuvinIai Daug žaidimų, tad per pamokas kai kurie mokiniai gali žaisti, o ne atlikti jiems pateiktas užduotis Galimybė filmuoti gali išprovokuoti nesutarimus, filmuojant tuos, kurie nenori. Mokiniams nesaugu kasdien nešiotis (gali tapti ilgapirščių grobiu)

Nemanau, kad reikėtų atsisakyti popierinių vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių. Palaipsniui galbūt ir išstums. Turint planšetinius kompiuterius, nebūtinai visą pamoką su jais dirbti.

Naudojant planšetus galima atlikti kūrybines užduotis, spręsti testus.

Mokytojui, manau, paprasčiau ir patogiau organizuoti pamoką, kai visi turi planšetus.

Siūlyčiau šiuos kompiuterius skirti ne penktokams, o vyresnių klasių mokiniams.

.

……………

Nuomones pateikė:

1. Algirdas Jurkėnas, Baisogala
   
2. Gitana Kazimieraitienė, Šiauliai
   
3. Giedrė Motiejuitė, Joniškis
   
4. Ilona Mackevičiūtė, Karmėlava
   
5. Larisa Ušakova, Klaipėda
   
6. Mantas Šiumeta, Vilnius
   
7. Robertas Šalna, Vilnius, Paluknys
   
8. Tomas Ubartas, Telšiai
9. Vasilij Jankovič, Vilnius
   
10. Vilma Norvaišienė, Klaipėda
11. Zita Talutienė, Garliava

.

Siūloma pasižiūrėti vaizdo įrašą https://vips.liedm.lt/vflash/klientas/2155/2162/false
iš šiemetinio mokytojų novatorių forumo, kuriame vyko diskusija „Kompiuteris kiekvienam mokiniui”. Diskusija ilgoka, bet ją visą verta pažiūrėti.

.

Šiame interneto puslapyje apie kompiuterių naudojimą buvo skelbti šie straipsniai:

Skaitmeninė vaikų karta emociškai priklausoma nuo technologijų

Kodėl planšetiniai kompiuteriai užkariavo vaikų širdis?

Britų vaikai emociškai priklausomi nuo interneto

ES svarsto uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose

Elektroniniai vadovėliai nėra labai patogūs?

Japonija ketina popierinius moksleivių vadovėlius pakeisti elektroniniais

Turite nuomonę, kilo minčių – rašykite komentarus.

Geografijos mokytojų apklausą rengė

LGMA prezidentas

Rytas Šalna