Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad jaunimo nedarbo problemos sprendimas – ne tik atlyginimai. V. Daujotis pabrėžia, kad jaunuolių raštingumas labai menkas, menkesnis, nei visų mūsų kaimynų. Į aukštąsias atėję studentai nemoka spręsti elementarių uždavinių. Ir padėtis tik blogėja.
|
Anot profesoriaus, tos priemonės, kurių bus imtasi, pasirašius „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, žinoma, reikalingos. Bet jos trumpalaikės, esminiai dalykai nėra sprendžiami.
„O viskas prasideda nuo švietimo. Žmonės išeina iš švietimo sistemos, nemokėdami mokytis. Todėl ir visi tie kursai ar persikvalifikavimai vargu ar padės. Bet tie dalykai įgaunami vaikystėje. Šitai prasideda vidurinėje mokykloje. Vos ne lopšeliuose – darželiuose“.
V. Daujotis pabrėžia, kad jaunuolių raštingumas labai menkas, menkesnis, nei visų mūsų kaimynų. Į aukštąsias atėję studentai nemoka spręsti elementarių uždavinių. Ir padėtis tik blogėja.
„Aš šiemet patikrinau pirmakusių, studijuojančių chemiją, aritmetinius gabumus. Padėtis tragiška. Pirmą kartą prieš penketą metų susidūriau su tokiu studentu, kuris nemokėjo dalybos veiksmų. O jis juk nori studijuoti tiksliuosius mokslus“.
Pašnekovas teigė, kad tokie studentai čiumpa kalkuliatorius, paspaudinėja, taip ir sprendžia. Jie neturi loginio mąstymo, nesugeba susivokti pasaulyje. Toks žmogus jau nebegali mokytis pats.
Nesvarbu, kokie jaunuolio balai, anot profesoriaus, jis priimamas į aukštąją, nes atneša pinigus.
Šaltinis: žinių radijas
VYTAUTAS
Ir JŪS NIEKO NEGALITE PADARYTI, NEVARYKIT ANT VIDURINIŲ, O ŽIūRĖKIT į PAčIĄ SISTEMĄ,TĄ PATĮ IR MES JUMS GALIME PASAKYTI, KAS PASIKEIS…
pravlaresa
Gal grįžkime prie prieškarinių matematikos programų? Tada algebros, geometrijos mokėsi nuo septintos klasės. Žodinių aritmetinių uždavinių buvo daug, daug, daug… Matematinis mąstymas padeda ir kituose moksluose. O dabar prikišta tiek, kad pirmuose aukštųjų mokyklų kursuose chemijos, fizikos vėl mokomasi to paties kaip vidurinėje. Kam? Išvykę į UK mūsų vidutiniokai tampa pirmūnais. Kodėl tokie paradoksai?