LGMA prezidentas dalyvavo LR Seime vykusioje konferencijoje dėl Ugdymo programų atnaujinimo

Konferencija_LR_Seimas_LGMA_atstovavimas_Rytas_ŠalnaGruodžio 10 d. LR Seime vyko konferencija „Bendrojo ugdymo turinio kaitos iššūkiai”. Šiame renginyje dalyvavgo ir kelis kartus uždavė klausimus LGMA prezidentas Rytas Šalna. .

Apie 50 dalyvių, susirinkę į planuotą renginį LR Seime, atstovavo pedagogų dalykines asociacijas, sambūrius, susivienijimus. Visi dalyviai laukė LR Seimo švietimo komiteto atstovų, atsakingų žmonių iš ŠMM. Deja, dideliam nusivylimui, LR Seimo nariams šis su ugdymo turinio reforma susijęs renginys, kuris vyksta jų darbo vietoje, pasirodė neaktualus. Niekas neturi laiko. ŠMM atstotavo gerb. Loreta Žadeikaitė, kuri, paskirtiems moderatoriams pasišalinus, perėmė vadovavimą šiam renginiui.

Konferencijoje pranešimus skaitė prof. Vilija Targamadzė, dr. Darius Kuolys, dr. Lina Kaminskienė, dr. Irena Stonkuvienė, dr. Jūratė Rubavičienė (Baranova). Visi pranešėjai akcentavo, jog šiai reformai nepasiruošta, nėra bendrų sutarimų, abejotini atspirties taškai, einama perdėm globalizuotu keliu, nekreipiant dėmesio į mažos valstybės ypatumus ir pan.

LGMA prezidentas renginio eigoje viešai uždavė šiuos klausimus

1. Klausimas. Vienoje iš Ugdymo turinio atnaujinimo krypčių, kas buvo vienoje iš rodomų skaidrių, įrašyta „Kokios priemonės naudojamos” ir nurodomas skaitmeninis turinys bei WI-FI. Ar galite patvirtinti, kad ŠMM, inicijuodama plataus masto ugdymo programų atnaujinimą, turint omeny, kad tai natūraliai paskatins didžiulį poreikį metodinei literatūrai ir mokomajai medžiagai programoms įsigaliojus, visą akcentą deda tik į skaitmenines mokymo priemones ir tam bus skiriamos lėšos?

Atsakymas: apie tai bus kalbama vėliau.

LGMA prezidento komentaras: į šį visai švietimo bendruomenei svarbų klausimą taip ir nebuvo atsakyta, vadinasi, galim daryti prielaidą, kad ŠMM sąmoningai vengia konkretumo kažką slėpdama, arba ugdymo turinio programų atnaujinimas yra skirtas įsisavinti milijonines lėšas skaitmeniniam turiniui. Primenu, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos švietimo sistemą įsisavino kelias dešimtis milijonų litų (nuo 20 iki 50 mln. LT) skaitmeniniam turiniui sukurti ir diegti.

2 Klausimas. Bendrojo ugdymo programų gairėse nurodoma, taip pat daug kartų apie tai per pastaruosius metus užsiminė UPC ir ŠMM atstovai, kad norima keisti mokyklos struktūrą 5 (pradinis ugdymas) + 4 (pagrindinis ugdymas) + 3 (vidurinis ugdymas). Ši mokykos struktūros reforma gali turėti labai daug pasekmių. Štai Bendrojo ugdymo gairėse nurodoma, kad Vidurinės mokyklos pakopa prasideda nuo 10 klasės, tačiau Pagrindinio ugdymo pakopa baigiama 10 klasėje. Ar galite pateikti pavyzdžių, kuri Europos šalis turi tokią ar panašią mokyklos struktūrą? Ar logiška, kad progimnazijoje besimokęs mokinys, norėdamas gauti Pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą, privalės eiti į gimnaziją ir jos 10 klasėje užbaigti Pagrindinę mokyklą? Ar galite aiškiai ir atsakingai įvardyti ŠMM poziciją šiuo klausimu?

Atsakymas: labai geras klausimas, apie tai vėliau mes ir diskutuosime. Deja, į šį visai švietimo bendruomenei bei Lietuvai globalų klausimą taip ir nebuvo atsakyta, jokių diskusijų.

LGMA prezidento komentaras: ŠMM neturi aiškaus plano dėl mokyklos struktūos reformos, tai turbūt tėra ar buvo tik idėja, nėra jokio sutarimo dėl šio pokyčio, matyt, nebuvo ir jokių rimtesnių diskusijų šiuo klausimu, nebent buvo diskutuojama tik tarp savų žmonių Volano 8 g. Beveik neabejotina, kad trūks politinės valios, lyderystės bei laiko šiai politinei koalicijai įgyvendinti tokius sumanymus.

3 klausimas: Vienoje iš rodytų skaidrių „Kaip vyks Bendrųjų ugdymo programų gairių aptarimas?” antrajame etape nurodoma, kad iki sausio 14 d. laukiama pasiūlymų iš būrelių, mokyklų. Trečiajame etape įvardijami pasitarimai su dalykinėmis asociacijomis ir kitomis tikslinėmis grupėmis, tačiau nėra nurodoma data, kada tai turėtų vykti. Ar galite patikslinti, kada, Jūsų supratimu, į šį procesą turi įsijungti dalykinės asociacijos? Ar mes jau dabar turime pateikti savo nuomonę, pildydami lenteles internete, kaip kad mokytojai ar būreliai, ar su asociacijomis bus diskutuojama jau po sausio 14 d.? Deja, į šį visoms dalykinėms asociacijoms svarbų klausimą nebuvo atsakyta, tik užsiminta, kad lyg ir taip, bet neaišku, kas taip bei kad konferencijoje yra UPC atstovai.

LGMA prezidento komentaras: ŠMM neturi aiškios vizijos, kaip įgyvendinti Ugdymo turinio atnaujinimo reformą. Galima daryti prielaidą, kad norėta nemažą dalį procesų stumti „buldozeriu”, šnekant aptakiai ir neaiškiai, kas ir kada bus. Akivaizdu, kad per pastaruosius dvejus metus dalykinės asociacijos, nors ir buvo ne kartą informuojamos apie tai, kad turinys bus keičiamas, tačiau iš esmės nebuvo jokių dalykinių diskusijų apie turinį. Taip pat darytina prielaida, kad nebuvo aiškios sinergijos tarp ŠMM ir UPC.

Bendros išvados po konferencijos LR Seime.

1. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje į LR Seimą aptarti ugdymo turinio reikalų pakviestos dalykinės asociacijos.

2. Pasisakymai parodė – Ugdymo turinio reformai nepasiruošta nei vertybine, nei metodologine, nei procedūrine prasme.

3. Iš klausimų gausos akivaizdu, kad lygšiolinis bendravimas su dalykinėmis asociacijomis buvo imitacinis.

4. Dėl formato ir laiko stygiaus nepasisakė daug asociacijų atstovų, taigi išlieka daugybė neatsakytų klausimų, tad bent kol kas negalima kalbėti apie jokius susitarimus.

5. Kyla pavojus, kad po kelių mėnesių vėl bus skelbiami milijoninės vertės viešieji pirkimai ir mokytojų nuomonė vėl gali atsidurti užribyje.

Share This Post
4 komentarai
  1. Jeigu taip būtų kaip penktoje išvadoje, vėl eisim į gatves.

  2. Kažkoks voratinklis…. Kas vykdoma dabar? Jokio konkretumo. Ir toliau pagrindinis atsakymas – VĖLIAU…

    • Vat taip ir vykdoma, kad niekas nieko nežino, bet svarbiausia, kad ir atsakomybės neprisiima, nes viskas juk daroma teisingai, Lietuvai, mokyklai, ateičiai ir tik mokytojai čia kišasi ir jiems kažkas nepatinka. Profesionalai puikiai žino ką daro.

  3. Manau, kad su šitomis Ryto įžvalgomis turėtų susipažinti ir laikiania einantis švietimo ministro pareigas R. Masiulis. Nes programų “prastūmimas”, po jų seknatis mokyklų tinklo pertvarkymas vėl suės daugiausiai švietimo lėšų.

Rašyti komentarą