Aplinkosaugos sprendimus siūlantis portalas Greenmatch atliko ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą. Buvo vertinami keli klimato faktoriai (paviršiaus temperatūra, jūros lygis, krituliai)
2018-aisiais Europa patyrė ekstremaliausius neįprastų orų metus. Rekordinis karštis ir krituliai mušė rekordus visame kontinente, ypatingo šalčio žiemą ir karščio bei sausrų – pavasarį ir vasarą.
Prasidėję 2019 metai jau spėjo pasižymėti rekordiškai šiltomis dienos temperatūromis Europoje. Pavyzdžiui, JK metų pradžioje vyravo neįprastai šiltas oras — tokios temperatūros nebūta pastaruosius 122 metus. Šiais metais buvo karščiausias vasaris JK istorijoje, – aukščiausia vidutinė dienos temperatūra buvo 18,3 °C. Nors būtų naivu sakyt, kad tokius orų įvykius lemia būtent klimato kaita, klimatologai teigia, kad klimato kaita vyksta vienintele, šiltėjimo, kryptimi.
Kaip klimato kaita paveikė Europos šalis?
Remiantis GreenMatch tyrimu, labiausiai klimato kaita paveikė Lietuvą, mažiausiai – Islandiją.
3 Europos šalys, labiausiai paveiktos klimato kaitos
1. Lietuva
Remiantis GreenMatch duomenimis, Lietuvoje jūros lygis pakilo santykinai daugiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių: nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 4,46 mm per metus.
Jūros temperatūra Lietuvoje nuo 1960 iki 2014 pakilo 0,73 °C. Tiek pat pakilo temperatūra dar penkiose šalyse. Labiausiai pakilo paviršiaus temperatūra, 0,325 °C per dešimtmetį, tiek pat pakilo šešiose kitose šalyse. Galiausiai, kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį. Atsižvelgiant į visus rodiklius, Lietuvos bendras rezultatas – 75,04.
2. Suomija
Paviršiaus temperatūra Suomijoje kilo po 0,314 °C per dešimtmetį, kritulių daugėjo lygiai tiek pat, kaip ir Lietuvoje – 20 mm per dešimtmetį.
Jūros temperatūra Suomijoje nuo 1970 iki 2015 padidėjo 0,73 °C, tuo tarpu jūros lygis žemėjo po 4,26 mm per metus. Tačiau, remiantis Nacionaline Suomijos žemės tarnyba, naujos žemės kilo iš jūros jau ne vieną šimtmetį dėl Fenoskandijos žemės plutos kilimo. Tad, gali būti sunku nustatyti, kiek jūros lygio kitimą Suomijoje lėmė klimato kaita. Apjungus visus rodiklius, Suomijos bendras rezultatas yra 72,96.
3. Latvija
Latvijos duomenys labai panašūs į Lietuvos ir vienintelis rodiklis buvo žemesnis – jūros lygio kilimas.
Tačiau palyginus su dauguma kitų Europos šalių, Latvijos jūros lygio kilimas buvo didelis: nuo 1970 iki 2015 metų Latvijoje jūros lygis kilo po 4,02 mm per metus. Apibendrinus, Latvijos rezultatas yra 72,82.
3 Europos šalys, mažiausiai paveiktos klimato kaitos
1. Islandija
GreenMatch tyrimo duomenimis, iš Europos šalių Islandiją klimato kaita paveikė mažiausiai.
Islandijos vidutinė paviršiaus temperatūra kilo 0,275 °C per dešimtmetį. Lyginant su kitomis tirtomis Europos šalimis, Islandijos jūros temperatūra didėjo mažiausiai, nuo 1960 iki 2014 – 0,208 °C — tai gerokai mažiau, nei Europos 0,621 °C vidurkis, ar pasaulinis 0,327 °C vidurkis. Be to, nuo 1970 iki 2015 m. jūros lygis kilo 1,31 mm per metus, tai yra 0,71 mm mažiau už Europos vidurkį. Galiausiai, Islandijoje smarkiai gausėjo kritulių, nuo 1960 iki 2015 – 35 mm per dešimtmetį, kai tuo tarpu Europoje kritulių mažėjo po 1,95 mm per dešimtmetį. Apibendrinus rodiklius, Islandijos rezultatas yra 36,07 taškai.
2. Graikija
Antra mažiausiai klimato kaitos paveikta šalis – Graikija. Joje paviršiaus temperatūra augo vos po 0,075 °C per dešimtmetį.
Antra vertus, nuo 1960 iki 2014 metų Graikijoje tapo 0,706 °C šilčiau. Lyginant su daugeliu kitų Europos šalių, tai yra gana daug. Nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 2,01 mm per metus. Kritulių Graikijoje nuo 1960 iki 2015 mažėjo po 20 mm per dešimtmetį. Šie rodikliai Graikijai bendrai suteikė 37,15 taškus.
3. Norvegija
Trečioji mažiausiai klimato kaito paveikta šalis yra Norvegija. Iš visų tyrime apžvelgtų šalių Norvegijoje labiausiai pagausėjo kritulių, nuo 1960 iki 2015 – po 37,14 mm per dešimtmetį.
Kaip ir Islandijoje, Norvegijos paviršiaus temperatūra augo 0,275 °C per dešimtmetį. Be to, jūros lygis nuo 1970 iki 2015 šiek tiek kilo 0,25 mm per metus, o tai 1,78 mm mažiau už Europos vidurkį. O temperatūra Norvegijoje augo 0,439 °C per dešimtmetį, o tai mažiau, nei Europos vidurkis. Su šiais rodikliais Norvegija bendrai gavo 41,91 taško įvertinimą.
www.delfi.lt