Saulėtą balandžio pavakarę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje apdovanoti geriausi 2018-ųjų šviesuliai – Metų mokytojai. Vienu iš jų tapo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas Dainius STASYS.
Tikiu, kad šio pedagogo pamokos mokiniams ypač patinka – juk kas nenorėtų dalyvauti žygiuose už mokyklos ribų – Gaujos nacionaliniame parke, Kuržemėje ir kt. Maža to, atliekant gimnazijos išorinį vertinimą, jo geografijos pamokos įvertintos aukščiausiais balais. Šio mokytojo mokiniai pasiekia itin gerų rezultatų per egzaminus, taip pat olimpiadose ir konkursuose. D. Stasys rengia mokyklų protmūšio užduotis, vertina rajono geografijos mokytojų veiklą jiems siekiant aukštesnės kvalifikacinės kategorijos… Ir tai dar ne viskas… Panašu, kad šis mokytojas nemėgsta sėdėti sudėjęs rankų. Kviečiame susipažinti.
Tapote Metų mokytoju. Kaip manote, kas telpa į sąvoką „geras mokytojas“? Kokios Jūsų savybės lėmė, kad pelnėte šį apdovanojimą?
Sunku mokytojui atsakyti, ką reiškia „geras mokytojas“. Mano vienintelis atsakymas – fanatiškai mėgti savo dėstomą dalyką. Niekada nepriskiriu sau tobulų savybių. Jei būčiau sau skyręs šį apdovanojimą, lengvai sudėliočiau mintis atsakymui. Niekada netroškau būti antraštiniu žmogumi, norėdavau likti paraštiniu. Vertinu savo pagrindinę savybę – atsakingą požiūrį į darbą.
Kas, kaip ir kodėl Jus atvedė į mokyklą? Kodėl nusprendėte mokyti būtent geografijos?
Giminėje daug mokytojų. Manau, kad ir tai turėjo lemiamą įtaką. Mokyklą baigiau valstybės reformų ir įmonių bankrotų laikotarpiu. Atrodė, kad mokykla – vienas iš teisingų kelių, kuriame didesnė įsidarbinimo galimybė. Geografija – mano mėgstama disciplina. Žemėlapiai, pasaulio įvykių rutina, valstybių pažinimas kvietė arčiau šio dalyko.
Išugdėte ne vieną konkursų prizininką, olimpiadų laureatą. Kiek Jums, kaip mokytojui, kainuoja jėgų ruošti olimpiadininkus?
Esu apsuptas gabių mokinių. Tai yra didžiausias stimulas įžiebti tą kibirkštį. Jėgų įkainis – nuoseklus, užsibrėžtas, konkretus darbas. Būna visko: ir optimizmo, ir nuovargio, ir laiko trūkumo…
„Švietimo naujienos“ neseniai kalbino Jūsų mokinį Simą Kontrimą. Jis teigė, kad „prie gabių žmonių atradimo ir mokymo labai prisideda mokytojai“. Kaip pastebite talentingus vaikus? Kas padeda atskleisti jų talentą?
Gabūs mokiniai – puikių rezultatų pagrindas. Juos pastebėti galima pirmomis darbo savaitėmis. Gebėjimas teisingai dėlioti sklandžius atsakymus, naudojamos sudėtingesnės sąvokos, gaunami įvertinimai. Nedrąsūs, bet gabūs mokiniai atsiskleidžia atlikdami užduotis raštu. Mokinio prašymas gauti užduočių rodo susidomėjimą, norą auginti žinias.
O ką mokiniams suteikia dalyvavimas konkursuose, olimpiadose? Suprantama, kad laimėjimai vaikus motyvuoja, o kaip jie reaguoja į nesėkmes, kai ne viskas pavyksta taip, kaip tikėjosi?..
Jau dalyvaujantis mokinys yra tam tikras nugalėtojas. Žinoma, laimėta vieta! O dar pirmą kartą gyvenime! Kiek džiaugsmo! Nesėkmes reikia priimti kaip natūralų dalyką, kuris skatina gilintis, siekti, džiaugtis tobulėjančiomis žiniomis. Juk ir dalyviai skatinami dešimtuku.
Atliekant gimnazijos išorinį vertinimą, Jūsų pamokos įvertintos aukščiausiais balais. Kaip sugebate išlaikyti tokį aukštą pamokos lygį? Galbūt turite kokį sėkmės receptą, kuris praverstų ir kitiems šalies pedagogams…
Niekada nededu sau karūnos ant galvos ir nemanau, kad mano pamokos tobulos. Būna visko, kaip ir visiems. Specialiai nekuriu jokio recepto. Yra pamokos reikalavimai, kuriuos stengiuosi išlaikyti. Visada pamokas grindžiu pagrindiniu dalyku – žiniomis per patirtį, pritaikymą, galimybes. Labai norint viskas pasiekiama. Vedu atviras, integruotas pamokas Mažeikių ir kitų rajonų mokytojams. Patirties semiuosi ir iš kolegialių ryšių.
Anksčiau pedagogas buvo pagrindinis žinių nešėjas, dabar vaikai žinių gali semtis iš įvairiausių šaltinių. Dažnai pasigirsta kalbų, kad šiandien mokytojas – tik organizatorius, patarėjas… Kaip manote, kokį vaidmenį atliekate Jūs?
Nesutinku ir prieštarauju, kad mokytojas tik patarėjas. Kai mokinys susidomi ir pats nori giliau suvokti temą, galima būti patarėju, bet klasėje sėdi daug mokinių, kuriems kartais mokytojo vedamoje pamokoje įgytos žinios yra vienintelės. Šiuolaikinėje informacijos visuomenėje tas neapsakomai didelis informacijos srautas mokinį vargina. Mokiniams patinka trumpiau, išsamiau, aiškiau, konkrečiau, greičiau. Mokytojas privalo ruoštis pamokai.
Kokias mokymo naujoves, inovatyvius metodus taikote savo pamokose? Papasakokite, kaip atrodo Jūsų pamoka. Kaip skatinate mokinį tapti aktyviu pamokos dalyviu, ne tik klausytoju?
Šiuolaikinėje visuomenėje nebeįmanoma dirbti be informacinių technologijų. Jos supa mus visus. Tam ypač palankus geografijos dalykas. Naujausi pasaulio įvykiai – temai sužadinti. Kartais bendrai su mokiniais, kartais su mano pagalba išsikeliami pamokos tikslas ir uždaviniai. Klausiu mokinių, kaip jiems sekasi geriau išmokti. Iš anksto prisitaikau prie klasės audialinių, vizualinių, kinestetinių galimybių. Nesuprantu, kaip galima reikalauti kitokio darbo pamokoje, kai dauguma mokinių turi girdimąją atmintį? Mokiniai labai vertina vaizdinės informacijos perteikimą. Kai prie atitinkamos temos randi pačių netikėčiausių pavyzdžių, drąsesnis mokinys pats prisijungia, kuklesnis išgirsta arba po pamokos prieina ir pasako. Pamokos pabaigoje tradiciškai apibendriname, įtvirtiname ir įsivertiname žinias, grįždami prie to, kur daromos klaidos, jas taisydami. Labai svarbu parengti užduotis. Juk ne visada suplanuotos pamokos virsta tobulybės viršūnėmis.
Galima dažnai išgirsti frazę, kad mokytojui svarbiausia laisvė, o kiek iš tikrųjų laisvės turite mokykloje, pamokoje Jūs?
Pedagogika – sena, kaip ir žmonija. Tik mūsų švietimo sistema nenustygsta ieškodama naujovių. Prie naujovių reikia derintis, bet pamoką planuoti, organizuoti, vesti taip, kaip pavyktų geriau išmokyti mokinius, yra kiekvieno mokytojo noras. Pamokos rėmus mes suprantame kiekvienas, bet įrėminti visada norisi taip, kad po pamokos būtų laimingi mokiniai, o ne vien pamokų stebėtojai.
Esate parengęs įvairių metodinių priemonių geografijos pamokoms, leidinių. Koks Jūsų požiūris į mokymo turinį ir priemones, kuriomis šiandien siūloma naudotis mokytojui?
Aš esu dėkingas sau ir likimui, kad mokau geografijos. Turime stiprią šalyje geografijos mokytojų asociaciją, veiklų geografą Rytą Šalną ir nenuilstančią jo komandą. Džiaugiuosi geografijos turiniu, išleistomis leidyklų mokymo priemonėmis. Negalima šiandiena skųstis – perkūnas spirtų. Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, tik kartais sunkiai pasivejame gausą ir naujoves.
Taip pat vedate atviras pamokas, seminarus kolegoms. Kokį jaučiate iš pedagogų tokios pagalbos poreikį? Galbūt imtis šių veiksmų Jus skatina kvalifikacijos, kompetencijų tobulinimo renginių trūkumas?..
Kodėl nepaįvairinti savo darbo? Atviras pamokas suprantu kaip įdomesnes, kaip savitą mokytojų ir mokinių renginį. Seminarai – pagal poreikį. Juk tai yra ir kolegialumo forma.
Kaip Jums atrodo, kokie yra šiandieniai mokiniai, kaip pavyksta su jais sutarti?
Matau drąsius, keliaujančius, paveiktus informacinių technologijų, kartais žinančius tai, ko man netekę girdėti. Senas, geras posakis: „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Visi esame žmonės, o bendra žmonių kalba – tai kultūra.
Esate įgijęs tarptautinį žygių vadovų sertifikatą, netradicines pamokas mokiniams organizuojate ne tik Mažeikių rajone, bet visoje Lietuvoje ar už jos ribų. Kaip palaikyti gerus santykius su mokiniu ir išlaikyti savo kaip mokytojo autoritetą? Ar nepradeda mokiniai į pedagogą žiūrėti kaip į draugą, nes tenka bendrauti neformalioje aplinkoje?..
Galvoju, kad galbūt yra buvę panašių atvejų, bet, manau, paaiškinus kartą, mokinys supranta. Riba tarp mokytojo ir mokinio – būtina.
Šiandien ypač daug diskutuojama apie švietimo sistemos pokyčius. Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti, norint, kad mokykla būtų šiuolaikiškesnė, patiktų mokiniui?
Mano gimnazija – šiuolaikinių naujovių ir senų tradicijų puoselėtoja. Gražėjančios mokymo erdvės, vietoj tradicinio skambučio – muzika, kitokios pamokos… Jau tai padaryta. Mokiniai nuolat siūlo idėjas, o tinkamiausios, manau, kiekvienoje mokykloje pagal galimybes ir įgyvendinamos.
Koks įvykis, pamoka per visus Jūsų mokytojavimo metus įsiminė ryškiausiai?
Šių metų balandžio 4 d. pamokos „Pabėgėliai – pasaulio problema“ 1b klasėje pabaiga, kai nuskambėjo skambutis ir atėjo gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė su net gražiausiame sapne nesapnuota naujiena, kad aš – Metų mokytojas… Norėjosi tada bėgti…
O ką mėgstate veikti užvėręs mokyklos duris?
Darbo dienomis užvėręs gimnazijos duris pradedu dirbti antroje pamainoje namuose: taisau darbus, ruošiuosi pamokoms ir pan. Šeštadienį – griežtai laikausi režimo – laiką skiriu trumpai išvykai, gamtai, miestui, būnu su namiškiais. Sekmadienio popietę mintimis ir veikla pamažu grįžtu į gimnaziją. Ilgesniam laikui nuo mokyklos atitrūkstu per vasaros atostogas.