Įsigaliojusi tvarka, leidžianti mokytoju dirbti pedagoginės kvalifikacijos neturinčiam, tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusiam ir įsipareigojusiam pedagogines kompetencijas įgyti per dvejus metus asmeniui, mokyklose „anšlago nesukels“, sako ministrė Jurgita Šiugždinienė, tačiau tai – viena iš paprastų priemonių, kurių reikėjo.
„Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija. Mes jau privalėjome imtis veiksmų, jų nebuvo, mes imamės jų dabar“, – LRT RADIJUI antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Kaip anksčiau rašė LRT.lt, kai kurie pedagogai į pokyčius sureagavo kritiškai, kiti gi sprendimą vertina neutraliau, tačiau kaip priemonės spręsti mokytojų stygių taip pat nemato.
J. Šiugždinienė taip pat neteigia, jog vien tai išspręs problemas bei primena apie atlyginimų didinimą mokytojams – nuo kitų metų pradžios šis ūgtels 12,5 proc.
„Man atrodo, visiškai normalu ir netgi labai sveikintina, kad galėtume pritraukti kitų specialybių žmones tapti mokytojais. Jie yra subrendę, kai kurie galbūt jaunystėje nedrįso priimti šio sprendimo, o dabar yra pasirengę tapti mokytojais. Na, ir pasaulis pasikeitė, šiuo metu visai kitaip įgyjame kvalifikacijas, net jeigu kitos specialybės žmogus, pabaigęs matematiką ar, pavyzdžiui, inžinierius įstotų į profesines studijas, pusę laiko jam būtų privalu praleisti mokykloje, taigi bet kokiu atveju jis jau pradėtų mokyti. Taip pat mes paleisime mentorystės programas – viskas eina koja kojon“, – laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, jeigu nieko nedarant tik „bėdavosime ilgiau, tikrai aptiksim save situacijoje, kai nebus kam mokyti mūsų vaikų, ypatingai kaimuose ir rajonuose“.
„Mes juk matome skaičius – šiandien iš šiek tiek daugiau kaip tūkstančio absolventų tik 40 proc. per pirmus metus įsidarbina mokytojais. Vėliau panašus procentas yra. Iš tų 40 proc. regionuose įsidarbina tik 20 proc. Mums to tūkstančio absolventų ir pakaktų, galbūt ir dar mažiau – pakaktų apie 800, bet kadangi jie nesidarbina, tai yra didelė problema, be to, didžiausias procentas įstoja į sritis, kuriose mums mokytojų netrūksta“, – sakė ŠMSM vadovė.
Mokyklos klasė / E. Blaževič/LRT nuotr.
Jos teigimu, tokios praktikos laikosi ir „kitos šalys“, tad Lietuva ne eksperimentuoja. Be to, pedagoginis išsilavinimas lieka būtinu, tiesiog jį pradedančiajam mokytojui privalu įgyti per dvejus metus nuo darbo pradžios.
„Mes kažkaip galvojame, kad viskas vakuume vyksta. Juk yra mokyklų vadovai, jie sprendžia. Jeigu yra situacija, kada tikrai negali rajone rasti fizikos specialisto, gal geriau, kad ateitų inžinierius, kuris turi fiziko pagrindus gerus ir tuo pačiu pasibaigtų pedagogines studijas, negu tą vietą laikyti tuščią ir nesuteikti vaikams galimybes mokytis aukščiausiu lygiu fizikos. Niekada neturėsime inžinierių, jeigu taip lauksime. (…) Tikrai nebus anšlago, bet tai viena iš priemonių, kurią turime įdarbinti“, – sakė ministrė.
Šaltinis: lrt.lt