Amazonijoje tikriausiai yra daugiau nei 10 tūkst. neatrastų ikikolumbinių laikų archeologinių vietovių – tokios išvados priėjo mokslininkai, ištyrę tik nedidelę dalį šiame regione plytinčių atogrąžų miškų, skelbia „New Scientist“.
Amazonės džiunglės / AP nuotr.
Tyrimas papildė vis gausėjančią šūsnį įrodymų, kad šis regionas nėra pirmykštis atogrąžų miškas ir jis buvo stipriai pakeistas čiabuvių visuomenių, gyvenusių čia jau daugiau nei 12 tūkst. metų.
Pasitelkę lidarą – technologiją, kuri, naudodama atspindėtą lazerio šviesą, sukuria 3D kraštovaizdžio vaizdą – Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto Brazilijoje mokslininkas Luizas Eduardo Oliveira e Cruz de Aragão su kolegomis ištyrė 5315 kvadratinių kilometrų Amazonijos teritorijos.
Iš lėktuvų ar dronų į atogrąžų miškus šviesos impulsus siunčiantis lidaras fiksuoja nedidelius topografijos pokyčius ir pastaraisiais metais padėjo atskleisti visą virtinę archeologinių vietovių.
Amazonės miškai / Shutterstock nuotr.
Tyrinėtose teritorijose mokslininkai aptiko 24 anksčiau nežinomus pylimus, kurie, kaip manoma, yra prieš 1500–500 metų gyvavusių civilizacijų liekanos.
Tarp radinių yra ir įtvirtintas kaimas pietinėje Amazonijos dalyje – regione, kuris, kaip sprendžiama iš didelės koncentracijos senoviniais keliais sujungtų statinių liekanų, buvo tankiai apgyvendintas.
Pietvakarių Amazonijoje taip pat aptiktos gynybinės ir apeiginės vietos, o šiaurės – nuolatinės gyvenvietės ir apeiginės vietos su atskiromis apskritimų grupėmis išdėstytomis didelėmis akmeninėmis struktūromis.
Tyrimas apėmė tik 0,08 proc. viso 6,7 mln. kvadratinių kilometrų Amazonijos ploto. Pasitelkę kompiuterinį modeliavimą, L. Aragão ir jo kolegos, remdamiesi naujaisiais duomenimis ir anksčiau aptiktais 937 žemės pylimais, numatė, kiek dar panašių objektų gali slėptis po atogrąžų miško danga. Jie apskaičiavo, kad dar gali būti neatrasta nuo 10 272 iki 23 648 panašių struktūrų.
Amazonės džiunglės / AP nuotr.
Modelyje analizuojamos tipinės jau aptiktų žemės pylimų savybės, įskaitant vietos temperatūrą, kritulių kiekį, dirvožemio molingumą ir atstumą iki artimiausios upės, tokiu būdu stengiantis numatyti, kur dar galėtų būti panašių struktūrų.
„Tai veiksniai, be kurių neįmanomos ne tik bet kokios statybos, bet ir išgyvenimas šiuose regionuose“, – sako L. Aragão.
Dauguma numanomų statinių yra pietvakarių Amazonijoje, Akrės valstijoje, Brazilijoje.
Naujausi duomenys rodo, kad daugiau nei 12 tūkst. metų Amazonijoje gyvenusios čiabuvių bendruomenės buvo didesnės, nei manyta iki šiol – vienu metu šiame regione gyveno iki 5 mln. žmonių. Lieka neaišku, kodėl džiunglių miestai prieš kelis šimtmečius išnyko.
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.ade2541
Šaltinis: lrt.lt