Lietuva nuosekliai ir užtikrintai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, didindama vietinę energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Nors tam tikruose sektoriuose pasiekta istorinių rezultatų, bendrame šalies energijos balanse naftos produktai bei dujos vis dar vaidina reikšmingą vaidmenį. Kaip šiame kontekste atrodome vertinant Europos Sąjungos (ES) perspektyvą ir kada galime tikėtis galutinio proveržio?
Žvelgiant į skaičius, Lietuvos energetikos transformacija demonstruoja didelį pagreitį. Energetikos ministerijos duomenimis, 2025 m. apie 70 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos sudarė elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tiesa, vertinant bendrą šalies suvartojimą, vietinė atsinaujinanti energetika padengė apie 50 proc. poreikio. Likusi suvartojamos elektros dalis vis dar buvo užtikrinama iškastinio kuro elektrinėse pagaminta bei importuota energija.
Institucija pažymi, kad būta ir istorinių pasiekimų, kuomet trumpalaikiame periode šalies pagaminama atsinaujinanti energija viršijo vartojimo poreikius. Visgi, kad tai taptų kasdiene norma, tikėtis dar negalima.
Aukšti tikslai, bet daug neapibrėžtumo
Lietuva turi aiškią siekiamybę visiškai atsiriboti nuo iškastinio kuro priklausomybės. Anot ministerijos, siekiama, kad jau nuo 2028 metų šalyje būtų pagaminama daugiau elektros energijos negu suvartojama, iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame energijos suvartojime sudarytų 55 procentus, o galutinis ilgalaikis tikslas – iki 2050 metų tapti visiškai klimatui neutralia valstybe.
„Lietuvos strateginis tikslas – tapti energetiškai savarankiška valstybe, kuri didžiąją dalį elektros energijos pasigamina pati. Šiam tikslui pasiekti sparčiai plėtojama atsinaujinanti energetika – vėjo ir saulės elektrinės, energijos kaupimo sprendimai ir išmanesnis energijos vartojimas“, – vardijo pašnekovai.
Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane, ministerijos teigimu, pateikiamas energijos suvartojimo modeliavimas rodo, kad bendras energijos poreikis iki 2040 m. neturėtų reikšmingai keistis, tačiau numatomas esminis pokytis energijos rūšių struktūroje – mažės iškastinio kuro naudojimas ir didės alternatyvių energijos išteklių panaudojimas, ženkliai augs elektros energijos dalis galutiniame vartojime, mažės dyzelino ir benzino suvartojimas.
Būtent dyzelino ir benzino vartojimas šiuo metu kelia itin daug klausimų.
„Bendrame energijos balanse iškastinis kuras vis dar sudaro reikšmingą dalį, transporto sektoriuje iškastinis kuras sudaro daugiau kaip 90 proc. energijos“, – sakė institucija.
Verta dėl kainų šuolių
Ministerijos teigimu, diversifikuoti energijos portfelį verta ne vien dėl palankesnės įtakos aplinkai, tačiau ir dėl to, kad tinkamai paskirsčius išteklius būtų galima stabilizuoti netikėtus kainų pokyčius skirtingų konfliktų, ekstremalių situacijų ir panašių problemų metu. Visgi, specialistai pažymi, kad visiškai neutralizuoti kainų pokyčius nėra realu.
„Didesnė atsinaujinančios energijos dalis sąlygoja mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gali reikšmingai sumažinti kainų šuolių riziką, tačiau visiškai jų išvengti trumpojo ir vidutinio laikotarpio perspektyvoje nepavyks“, – teigė Energetikos ministerija.
„Vietoje gaminamų atsinaujinančių energijos išteklių gamybos savikaina nėra priklausoma nuo tarptautinių krizių, todėl ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrina kainų stabilumą. Nepaisant to, tol kol nesame visiškai pilnai apsirūpinantys energija esame priklausomi nuo kuro kuris yra importuojamas ir veikiamas geopolitinių įtakų, todėl ir kainų svyravimų rizika išlieka. Esame bendrų rinkų dalis, todėl poveikis kitoms energijos rinkoms atitinkamai turi pasekmes ir mūsų kainodaroje“, – pridūrė jie.
Šaltinis: delfi.lt