Žemės pereikvojimo diena simboliškai žymi tą metų dieną, kai žmonija jau būna sunaudojusi daugiau gamtos išteklių, negu Žemė pajėgia atkurti per vienerius metus. Šiemet ši diena tapo liepos 30-oji.
Žemės pereikvojimo dieną (Earth Overshoot Day) galima palyginti su ta diena, kai banko sąskaitoje atsiranda neigiamas likutis, nors iki mėnesio pabaigos dar liko nemažai laiko. Ši diena rodo momentą, kai žmonija išnaudoja visą metinį natūralių išteklių „biudžetą“ ir nuo tos dienos pradeda gyventi Žemės sąskaita, t.y. skolon. Šiais metais ši diena tapo liepos 30 d.
Pažeista vartojimo ir gamtos gebėjimo atsikurti pusiausvyra
Nuo minėtos dienos žmonijos ekologinis pėdsakas – gamtos išteklių, tokių kaip mediena, žuvys ar dirbamoji žemė, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – viršija vadinamąjį Žemės biologinį pajėgumą.
Biologinis pajėgumas reiškia Žemės gebėjimą:
atkurti sunaudotus gamtos išteklius;
sugerti atmosferoje susikaupusį anglies dioksidą, išsiskiriantį deginant iškastinį kurą.
Atogrąžų miškai artėja prie negrįžtamo lūžio taško
Ypač dramatiškos pasekmės matomos atogrąžų miškuose, kurie kertami ir deginami dėl medienos, siekiant išgauti naudingąsias iškasenas bei plėsti žemės ūkio naudmenas.
Kompetentingų statistikos tarnybų duomenimis, 2024 m. pasaulyje sudegė apie 26,5 mln. hektarų atogrąžų miškų – tai maždaug keturių Lietuvos teritorijų plotas.
Nauja Pasaulio gamtos fondo ataskaita rodo, kad Amazonijos miškų naikinimas gali sukelti grandininę reakciją. Kuo daugiau miško iškertama, tuo silpnesnis tampa jo gebėjimas atsinaujinti.
Atogrąžų miškai dėl intensyvaus garavimo patys sukuria maždaug pusę kritulių, kurie juos aprūpina vandeniu. Mažėjant medžiais apaugusių plotų, mažėja ir kritulių, o dėl to miškai nyksta dar labiau.
Didėja perteklinės žvejybos mastai
Prasta padėtis ir pasaulio žuvų išteklių srityje. Jungtinių Tautų duomenimis, peržvejotų žuvų išteklių dalis išaugo nuo 10 proc. 1974 m. iki daugiau kaip 50 proc. 2021 m.
Nors žuvininkystės ūkiai šiandien iš dalies tenkina sparčiai augantį žmonijos žuvies ir jos produktų poreikį, daugelis draudimų žvejoti nykstančias rūšis praktiškai nėra įgyvendinami. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje vis dar leidžiama žvejoti menkes ir silkes, nors, organizacijos Greenpeace vertinimu, šių išteklių populiacijos jau yra sunaikintos.
Kritinė gėlo vandens išteklių padėtis
Skirtingai nei vandens ištekliai, būtini žuvų populiacijoms atsikurti, gėlo vandens vartojimas nėra įtraukiamas apskaičiuojant Žemės pereikvojimo dieną. Tačiau ir čia situacija labai panaši.
Naujausioje Jungtinių Tautų vandens universiteto ataskaitoje jau nebekalbama apie pereikvojimą ar stygių – vartojamas žodis „bankrotas“.
Vis daugiau pasaulio upių pasižymi mažėjančiu nuotėkiu, o daugiau kaip pusėje didžiųjų pasaulio ežerų nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžios fiksuojamas nuolatinis vandens lygio kritimas.
Be to, maždaug 70 proc. didžiųjų pasaulio požeminio vandens atsargų nuosekliai senka dėl perteklinio vandens išgavimo, daugiausia žemės ūkio drėkinimo reikmėms. Ten, kur krinta gruntinio vandens lygis, ima grimzti ir žemės paviršius. Nusėdęs gruntas praranda gebėjimą sugerti lietaus vandenį. Šis procesas jau paveikė apie 6 mln. km² teritoriją, t. y. maždaug 5 proc. viso pasaulio sausumos ploto.
Žmonijai reikėtų 1,7 Žemės planetos
Skirtingos pasaulio teritorijos – dykumos ar atogrąžų regionai – pasižymi nevienodu biologiniu produktyvumu. Todėl organizacija Global Footprint Network apskaičiuoja pasaulinį vidurkį, rodantį, kokio biologiškai produktyvaus ploto reikėtų tam, kad išteklių vartojimas būtų subalansuotas su jų natūraliu atsikūrimu.
Pagal dabartinius skaičiavimus žmonijai reikėtų daugiau kaip 1,7 Žemės planetos, kad dabartinis vartojimo lygis būtų tvarus.
Skirtingų šalių išteklių vartojimas labai nevienodas
Gamtos išteklių vartojimas pasaulio valstybėse labai skiriasi. Jeigu visi pasaulio gyventojai vartotų tiek išteklių, kiek vidutiniškai suvartoja labai turtingo Kataro gyventojai, Žemės pereikvojimo diena būtų jau vasario 4 d.
Jeigu visi gyventų taip, kaip vidutiniškai gyvena skurdaus Hondūro gyventojai, ši diena būtų tik lapkričio 27 d.
Lietuva priklauso šalims, kurios Žemei kelia didesnį nei vidutinį krūvį. Jeigu visi pasaulio gyventojai vartotų tiek gamtos išteklių, kiek vidutiniškai jų suvartoja Lietuvos gyventojai, žmonija visą metinį Žemės biologinį pajėgumą būtų išnaudojusi jau kovo 23 dieną. Žmonijai reikėtų apie 4,5 Žemės planetos, jei visi gyventų kaip vidutinis Lietuvos gyventojas.
Taigi Lietuva patenka tarp valstybių, kurių ekologinis pėdsakas yra gerokai didesnis už pasaulio vidurkį. Nors mūsų vartojimo mastas mažesnis nei, pavyzdžiui, JAV ar Kanadoje, jis vis tiek yra toks didelis, kad pasauliui reikėtų apie 4,5 Žemės planetos, jei visi gyventų pagal Lietuvos vartojimo modelį.
Vis dėlto yra ir gera žinia
Po dešimtmečius trukusio Žemės pereikvojimo dienos ankstėjimo, pastaraisiais metais ši tendencija beveik sustojo.
Kadangi kiekvienais metais skaičiavimai perskaičiuojami remiantis naujausiais duomenimis, ankstesnių metų datos gali būti lyginamos tik tuomet, kai jos perskaičiuojamos pagal tą pačią metodiką. Būtent taip daro Global Footprint Network.
Iš šių perskaičiavimų matyti, kad, išskyrus 2020 m., kai dėl COVID-19 pandemijos išteklių vartojimas buvo sumažėjęs, žmonija jau nuo rugpjūčio pradžios gyvena skolon.
Vis dėlto šių metų liepos 30-oji yra naujas neigiamas rekordas – nors ankstesnė data paankstėjo tik viena diena.
Parengė geografas Rytas Šalna
Šaltinis: tagesschau.de