Daugeliui gamta prasideda ir baigiasi parkeliu su keliais medžiais šalia namų. O kai nelabai žinote, kokia iš tiesų ta lietuviška gamta, sunku suvokti, kaip ją keičia ar gali pakeisti klimato kaita. Lietuvos gamtos pokyčius jau daug metų stebi ją tyrinėjantys žmonės. Ir pastaraisiais dešimtmečiais jų fiksuojami pakitimai įgauna vis didesnį pagreitį.
„Aš dar pats prisimenu, kokia buvo gamta prieš 40 metų, ir matau, kokia ji dabar. Labai mėgstu šitą pavyzdį. Paukščių rūšių buvo trys šimtai pas mus, dabar jau yra 404 ar 405. Aišku, kai kurios tik užklysta, bet jau yra tokių, kurios nuolat gyvena, nors net neįsivaizdavome, kad pas mus gali gyventi. Tai čia tik paukščiai, kuriuos mes matome. O kokia yra vabzdžių kaita, tik kiek jų – dar tyrinėja, dar neištyrė ir nežino, kiek jų atėjo naujų. O žinduoliai… Šakalas kažkada tik Ukrainos stepėse gyveno arčiausiai mūsų, o dabar galbūt jau gali veistis ir Lietuvoje“, – sako gamtos fotografas Marius Čepulis.
Per užšalusią Baltiją buvo galima nukeliauti ledu iki Danijos
Žinoma, mūsų kraštuose ir visoje Europoje klimatas, o kartu su juo ir gamta, keitėsi anksčiau. Pavyzdžiui, prieš daugiau nei septynis šimtus metų Lietuvoje vidutinė temperatūra galėjo būti net keturiais laipsniais šiltesnė, nei yra dabar.
„Vadinasi, buvo daugiau drėgmės, šiltesnės žiemos, kaitresnės vasaros ir augmenija atitinkamai keitėsi, daugiau lapuočių miškai suklestėjo“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) istorikas Tomas Čelkis.
Tačiau nuo 1300-ųjų visoje Europoje ir, savaime suprantama, Lietuvoje prasideda drastiški klimato pokyčiai. Vidutinė temperatūra kasmet nukrinta puse laipsnio ar net visu laipsniu, o į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kryžiaus žygius organizuojantys vokiečių ordino riteriai pradeda skųstis, kad yra priversti kovoti ne tik prieš mūsų protėvius pagonis, bet ir su stingdančiu šalčiu.
„Yra fiksuojamos tokios žiemos, kad negalima pereiti per laukus, yra užaugę miškai ir pan., bet sniegas toks gilus – iki juosmens, iki pažastų, matome, koks yra kritulių kiekis. Antras dalykas yra šalčiai. Kai kuriais metais yra fiksuojami tokie šalčiai, kad žmonės išėję į lauką sušąla. Jie negali judėti, nes tai yra pavojinga. Arba apšąla galūnes akimirksniu, nosis, ausys nušąla ir pan. Ir štai mes galime įsivaizduoti, kokių galėdavo čia pasirodyti šalčių“, – sako T. Čelkis.
Žiema / D. Umbraso / LRT nuotr.
Prie tokių netikėtų klimato pokyčių prisitaikyti tekdavo ne tik kryžiuočiams, bet ir Lietuvos gamtai.
„Pavyzdžiui, Baltijos jūros užšalimas 15–16 amžiuje. Fiksuojami tokie labai įdomūs dalykai, kad užšalus Baltijos jūrai, suprantama, ne vien vanduo užšąla, bet viskas: ir sausuma, miškai užšąla, ir žolėdžiai gyvūnai nebegali prisikasti iki savo maisto, kuris yra giliai po sniegu, net vilkai krinta iš bado. Fiksuojama net tokių pavyzdžių, kad iš Skandinavijos pusiasalio per užšalusią Baltiją vilkų gaujos traukia į Lietuvą maisto ieškoti. Įspūdingi faktai. Arba, pavyzdžiui, užšalus Baltijos jūrai, buvo galima judėti ledu iš Rygos iki Danijos ar net iki Norvegijos ir pan.“, – pasakoja VU istorikas.
Tas laikotarpis, vadinamas mažuoju ledynmečiu, tęsėsi maždaug iki 1850 metų. Kalba eina apie kelis šimtus metų, per kuriuos įvyko tam tikrų klimato pokyčių, formavusių ir keitusių Lietuvos gamtą. Tačiau šiandien tie pokyčiai jau vyksta ir vyks daug daug greičiau.
Lietuvos klimatas taps panašesnis į Vidurio Europos
„Prieš kelis tūkstančius metų net kiškių nebuvo. Fauna keičiasi nuolat ir kai yra natūralūs procesai, t. y. šyla, šąla, klimatas visada keičiasi. Taip, klimato skeptikai, klimatas keičiasi nuolat, visada. Tik tas laikas yra labai ilgas, ir gyvūnai, slenkant iš mūsų ledynams, iš pietų migravo į mūsų vietas. Turėjome beveik tropikus, plačialapių miškų, kur visiškai kitokia fauna, raganosiai pas mus gyveno, mamutai, šąlant klimatui, ateinant mažajam ledynmečiui, tai vėl traukėsi. Vieni bėgo į pietus, kiti pasiliko prisitaikę prie esamų sąlygų, bet tada atėjo dvikojė beždžionė ir pasikeitė viskas labai greitai per labai trumpą laiką“, – sako M. Čepulis.
Tai kaipgi dėl klimato kaitos pasikeis Lietuvos gamta? Trumpuoju laikotarpiu iš tiesų galime išsisukti labai neskausmingai. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių klimatas šiuose kraštuose bus panašus į tą, kuris dabar vyrauja Europos centrinėje dalyje.
„Kalbant grynai apie tai, kaip Lietuvos gamta atrodys, žinoma, turbūt einame link to, kad atrodytų panašiai į gamtą Ukrainoje, Pietų Lenkijoje ar Vengrijoje“, – sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamta / E. Blaževič / LRT nuotr.
Vadinasi, keičiantis Lietuvos gamtai kokios nors augalų rūšys neišvengiamai išnyks.
„Istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kaip kai kurios mūsų valgomos rūšys buvo išnaikintos arba regione išnyko. Bet vienas toks pavyzdys yra bananai. Bananai, kurių dabar randame parduotuvėse, skiriasi nuo bananų, kurių būtume aptikę kokio 5-ojo dešimtmečio parduotuvėse. Kodėl? Todėl, kad bananai 5 dešimtmečio parduotuvėse buvo beveik visai išnaikinti vienos bananų ligos, kuri staigiai išplito po planetą. Tai, kad bananai išnyko, gal nenuvarys mūsų į kapus ir civilizacija dėl to neišnyks, bet jeigu staiga užeitų koks nors naujas bulvių arba kviečių maras, iššūkis būtų kur kas didesnis“, – svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėjas Mantas Antanas Davidavičius.
Gyvūnams judėti ir prisitaikyti prie pasikeitusių klimato sąlygų lengviau nei augalams, todėl tie, kam Lietuvoje pasidarys per karšta, po truputį pradės trauktis į šiaurę. Ir atvirkščiai – Lietuvoje daugės gyvūnų iš piečiau esančių valstybių. Todėl nenustebkite, kai vaikštinėdami Lietuvos miškuose sutiksite meškėną ar net mešką.
„Rūšys, kurios yra prisitaikiusios prie konkrečios temperatūros, pradeda apleisti teritorijas, kai aplinka darosi joms nebetinkama, jos pradeda migruoti ten, kur vėsiau. Taip vyksta tam tikrų gyvūnų, bakterijų, grybų, kerpių, augalų, vabalų, įvairiausio tipo organizmų migracijos“, – sako M. A. Davidavičius.
Deja, kol tokie pokyčiai gamtoje neliečia mūsų asmeninio gyvenimo, apie tai nesusimąstome, o kai jau palies ir kiekvieną privers susimąstyti, bus šaukštai po pietų.
„Mes suprantame, kad, sakykime, 20 amžiaus pabaigoje, kokiame devintajame dešimtmetyje, Lietuvoje klimatas buvo kitoks negu dabar. Mes tą suprantame, bet reikia kalbėti apie tai, kad mums reikia imtis priemonių. Mes turime tai sustabdyti, kaip ir ligas. Kartais labai lengva gydyti tai, kas užpuola šią sekundę, bet ne tokias lėtines ligas. Aš visą laiką prisimenu analogiją tarp lėtinių ligų ir klimato kaitos: kai tu galų gale pastebi, kad jau reikėtų ką nors daryti su ta lėtine liga, dažnai būna per vėlu“, – sako E. Rimkus.
„Kiekvienas, net ir pats žiauriausias istorijos momentas mus ko nors išmokė. Klimato kaita turėtų ne gąsdinti, ne kaltinti, o mokyti. Turėtume ne tik nagrinėti, kas vyksta atmosferoje, bet ir suvokti, kur ta socialinė problema, kur problemos šaknys. Ką mes, kaip žmonės, darome ne taip, kad sugadinome savo aplinką, kad mums patiems darosi nepatogu, nepalanku, kyla dar daugiau iššūkių. Taip neturėtų būti“, – teigia klimatologė Gintarė Klimienė.
Lietuvos gamta / BNS nuotr.
Lietuvoje jau matomos net ir tokios rūšys kaip vabzdys maldininkas
Taip gal ir neturėtų būti, bet bus. Lietuvos gamta keisis, bus kitokia. O nepatogu ir nepalanku gyventi joje taps tada, kai pradės aižėti mums patiems gyvybiškai svarbios gamtos ekosistemos.
„Per ilgą laiką rūšys prisitaiko, specializuojasi, labiausiai kenčia nuo bet kokių sukrėtimų. Būtent rūšys, kurios yra prisitaikiusios prie konkrečių sąlygų. Pavyzdžiui, vienas drugelis prisitaikęs, kad jo vikšrai mistų tik vieno augalo lapais, vienas augalas prisitaikęs, kad jį galėtų apdulkinti tik kokia nors bitė atitinkamo ilgio straubliu. Jei augalas nebeturi apdulkintojų, išnyksta. O jeigu grandinėlė didesnė? Jeigu stambesnę vabzdžių grupę paimsime, tai išnyks ne tik bitės, bet ir uodai. Lygiai tas pats su bet kokiais vabzdžiais. Jie paskui save velka visą grandinę, t. y. tuos, kuriais kas nors minta arba kurie dar turi visokių pareigų, pavyzdžiui, apdulkinti ar platinti kokius nors augalus, išmėtyti sėklas ir t. t. Viskas yra labai susiję. Per daugybę metų rūšys susigyveno, užėmė laisvas ekologines nišas“, – sako gamtos fotografas M. Čepulis.
O atsiradusią laisvą erdvę Lietuvos gamtoje labai greitai užims naujos, iš svetur atkeliavusios augalų ir gyvūnų rūšys.
„Pavyzdžiui, vabzdį maldininką mes anksčiau matydavome tik per gamtos dokumentiką per LRT kanalą sekmadienį kaip labai egzotišką rūšį arba kur nors terariumuose. Parduotuvėse galėtum nusipirkti tokį egzotinį vabzdį auginti. Pradžioje jam labiausiai tiktų pietinės Lietuvos dalys, bet dabar faktiškai visoje Lietuvoje dėl klimato kaitos žiemos tampa švelnesnės. Šitas vabzdys taip pat gali peržiemoti ir daugintis. Ir dabar aš kiekvienais metais savo ūkyje tvarkydamasis, šienaudamas pievą aptinku vabzdį maldininką. Kitas pavyzdys gali būti vapsvavoris. Tai plėšrusis voras, mintantis kitais vorais, turintis tokį specifinį tinklą ir panašus į vapsvą savo pilveliu. Manoma, tai viena iš rūšių, atkeliavusių į Lietuvą dėl klimato kaitos“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.
„Dar kalninės cikados. Kai nuvažiuoji į Romą ir ten griežia per visus galus, tai šitų cikadų yra ir Lietuvoje, ir net griežiančių. Dar kiek laiko praeis ir mes turėsime žiogų ir cikadų. Mūsų garsai pasikeis. Į vasaros pabaigą bus ne tik paukščiukų ir žiogelių, bet ir cikadų po kiek laiko. Iš paukščių turbūt gražiausi bitininkai, per kokius 30 metų jie visiškai įsitvirtino. Čia pas mus labai labai smarkiai paplito baltieji garniai, jų jau daugybė, daugiau nei pilkųjų garnių. Ir dar visokios pietinės rūšys, juodagalvė kiauliukė, geltonspalvė kielė, galima skaičiuoti ir skaičiuoti, ir tos rūšys, kurių tik vienetiniai atvejai būdavo, dabar peri visoje Lietuvos teritorijoje“, – dėsto M. Čepulis.
Klimato kaitos padarinius gamtai dar labiau pablogina žmogus. Būtent dėl mūsų ir Lietuvoje plinta daugybė invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, o šylantis klimatas joms tik padeda dar geriau įsitvirtinti ir išstumti vietines rūšis.
Lietuvos gamta / BNS nuotr.
„Dar yra gyvūnų, kurie atkeliauja su žmogumi. Anksčiau jie atkeliavę negalėdavo prisitaikyti prie naujo klimato, nes būdavo tiesiog per šalta. Dabar dėl klimato krizės, dėl šiltėjančio klimato jie puikiai gali prisitaikyti ir gyventi. Iš pietų atkeliavęs luzitaninis arionas puikiai tarpsta dabar pas mus ir džiugina sodininkus, gėlininkus ir visus, kuriems labai patinka šliužai, nes jie buvo labai pasiilgę didelio rudo šliužo, kuris suėda visas salotas“, – juokauja M. Čepulis.
„Net ir mažas vabaliukas užklydęs į mišką gali pridaryti daugybę nuostolių. Jis neturi natūralių priešų. Jis gali staigiai prisidauginti. Tada pradeda trūkti kam nors kitam maisto. Tada visi, kas mito ta rūšimi, pradeda nykti arba migruoti. Na ir tokiu sniego kamuolio principu visa ekosistema išeina iš rikiuotės ir mes, kaip ekosistemos dalis, galime bet kada būti pažeisti“, – tvirtina VDU Filosofijos katedros vedėjas M. A. Davidavičius.
„Net nešneku apie gyvūnus, kurie ateina ir atsineša patogenų. Iš tikrųjų tai dar viena bėda, nes atsinešę patogenų jie gali ne tik dar smarkiau susargdinti savo rūšis, bet ir perduoti užkratą kitoms rūšims. Ir tada tie virusiukai ir bakterijos, atkeliavę su gyvūnais, visokios kirmėlės, erkės gali paplisti tarp kitų gyvūnų rūšių ir juos susargdinti. Jau dabar turime su stumbrais problemų, nes yra iš pietų atkeliavusių erkių rūšių, kurios gali turėti įtakos mūsų stumbrų sveikatai arba visų kitų kanopinių sveikatai“, – kalba M. Čepulis.
Gyvūnai nebesupranta, kada baigiasi žiema
Klimato kaita taip išderino gamtos laikrodį, kad ir augalai, ir gyvūnai nebesupranta, kada baigiasi žiema ir prasideda pavasaris, o juk būtent nuo to laikrodžio tikslumo priklauso jų išgyvenimo galimybės.
„Mes turime tokių situacijų, kad švelnėjant klimatui keičiasi, pavyzdžiui, paukščių migracijos kalendoriai. Paukščiai grįžta anksčiau, bet nebūtinai tokiu pačiu greičiu keičiasi kitos ekosistemos dalys, pavyzdžiui, vabzdžių vystymosi ciklas, ir mes galime susidurti su tokiomis situacijomis ir susiduriame, kad, pavyzdžiui, grįžta paukščiai, bet dar nėra vabzdžių, kuriais jie minta, ir tai gali lemti tam tikrų rūšių nykimą“, – teigia Baltijos aplinkos forumo direktorius.
Jeigu vasaros Lietuvoje bus vis karštesnės, žinduoliams gali būti sunkiau atsivesti palikuonių. Nors Lietuvoje atsiranda vis daugiau naujų rūšių paukščių, šiam kraštui įprastų kaimo paukščių pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo drastiškai.
Spalvingas ruduo / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Jeigu mes kalbame apie Lietuvą, tai yra vykdomas kaimo paukščių, paprastų kaimo paukščių indeksas, toks skaičiavimas. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje, kalbant ne apie rūšis, bet apie paukščių skaičių, per 22 metus jų sumažėjo daugiau nei perpus. Tai galite įsivaizduoti, 22 metai nėra daug, o paukščių sumažėjo perpus. Tai nors trumpuoju laikotarpiu nuo pavasario iki pavasario mes nematom čia didelio pokyčio, ilgesniu laikotarpiu, skaičiuojant dešimtmečiais, pokyčiai yra dramatiški“, – įvardija Ž. Morkvėnas.
Ateityje tikriausiai nebeturėsime eglių
Išnyks ne tik mūsų taip mylimi sodybų paukščiai, bet ir medžiai. Pavyzdžiui, masinį uosių džiūvimą sukeliančio grybo paplitimas siejamas būtent su klimato kaita, šis grybas yra toks pavojingas, kad uosius gali išnaikinti visoje Europoje. Po kurio laiko išsiruošę į gamtą galime neberasti ir kitų medžių.
„Yra daugybė vietų, kur galima pamatyti visiškai sausų pušų. Buvo pušų kalnelis, kurį aš pažįstu, kur visada gėles fotografuodavau, o dabar tamsuoja stuobrių kalnelis. Per šiuos metus pušys pavirto stuobriais. Štai eglės Verkių parke. Pasivaikštai, atrodo, buvo gražios žaliaskarės, o dabar matai, kad jos visos jau negyvos“, – sako gamtos fotografas M. Čepulis.
„Eglės arealas traukiasi į šiaurę dėl klimato kaitos, padidėjusių sausrų. Eglei reikalinga pakankamai drėgna dirva, ji jautresnė įvairiems parazitams, kinivarpoms – žievėgraužis, tipografas yra tie, kurie užpuola egles ir sunaikina, tas tendencijas mes matome ryškias ir jos didėja, auga. Ateityje, tikėtina, mes neturėsime eglių ir eglynų“, – įspėja Ž. Morkvėnas.
Klimatas šyla ir sąlygos medžius graužiantiems gyvūnėliams tik gerėja. Kai kurie tipografai dėl klimato kaitos per vieną vasarą jau gali užauginti dvi kartas ir graužti egles bei pušis dvigubomis pajėgomis.
Lietuvos gamta / BNS nuotr.
„Kai būna sunkios žiemos, iššąla jų labai daug. Nuo sunkios žiemos iššąla erkės. Dabar šiltos žiemos, neiššąla tipografai, neiššąla erkės. Jie peržiemoja puikiai. Vasara ilgesnė, šiltas laikotarpis ilgesnis. Vadinasi, gali ėsti 2–3 kartus daugiau. Atsiranda naujų kinivarpų rūšių, kurios, pavyzdžiui, ėda ne tik egles, bet ir pušis. Šiemet dar ir pjūklelis prisidėjo, toks padarėlis, kurio vikšrai nugraužia pušis. Tokių atsiras vis daugiau“, – tikina M. Čepulis.
Nepamirškite, kad tiek eglynai, tiek pušynai yra ne tik gražūs, bet ir ekonomiškai svarbūs medienos pramonei. Kai geriau įsigilinate į tai, kokią įtaką klimato kaita daro ir darys Lietuvos gamtai, viskas kur kas labiau komplikuojasi ar ne? Tai tampa ne vien estetine ar gamtine, bet ir ekonomine problema, dėl kurios gali nukentėti ir jūsų gyvenimo kokybė.
„Gamta gali susidoroti su pačiomis didžiausiomis katastrofomis. Ji yra labai lanksti, vedama išlikimo mechanizmo. <…> Ir klimato kaita mus moko panašių dalykų – gamta su vienokiais ar kitokiais nuostoliais prisitaikys prie klimato kaitos. Klausimas išlieka, ar mes, žmonės, spėsime sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos“, – aiškina klimatologė G. Klimienė.
Mūsų pačių sukeltai klimato krizei vis stipriau veikiant procesus gamtoje, ir toliau agresyviai kišamės į natūralią gamtą, kiekvieną dieną pasaulyje sunaikindami apie šimtą penkiasdešimt augalų ir gyvūnų rūšių. Tad nenustebkime, kai nebeatpažinsime mus supančios gamtos, o vieną dieną ji su kaupu atsilygins už jai padarytą žalą.
Šaltinis: lrt.lt