Lietuvos geologijos tarnyba bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetu, vykdo Lietuvos pajūrio ir Pilkųjų (Mirusiųjų) kopų kartografavimą nepilotuojamu orlaiviu.
Šių darbų tikslas – kiekybiškai įvertinti pakrančių, vėjo ir šlaitų procesų įtaką Lietuvos pajūrio reljefui. Nepilotuojamu orlaiviu gaunama itin aukštos raiškos (2 cm) žemės paviršiaus aeronuotrauka bei skaitmeninis reljefo modelis. Tokie duomenys leidžia reljefą įvertinti ne tik vizualiai, bet ir kiekybiškai – automatinėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.
Lyginant gautus duomenis su ankstesniais matavimais (pavyzdžiui, 2009 m. atliktais visos Lietuvos teritorijos lazerinio skenavimo duomenimis), galima kiekybiškai įvertinti Lietuvos pakrantėje vykstančius pokyčius – šlaitų atsitraukimą, kopų vystymąsi, žmogaus įtaką pakrantės reljefui, įvertinant medžiagos balanso (tūrio) kaitą bet kurioje Lietuvos pajūrio vietoje.
Nepilotuojamo orlaivio panaudojimas išplėčia kartografavimo galimybes. Dirbant tradicinėmis priemonėmis, tokio masto darbai negalėtų būti įgyvendinti dėl pernelyg didelių darbo laiko sąnaudų. Panaudojant šiuolaikines priemones, maždaug 20 km pajūrio ruožas bei visa Pilkųjų kopų teritorija (6 km2) buvo kartografuota per vieną savaitę. Nemažai laiko (iki keleto savaičių) trunka gautų duomenų apdorojimas, tačiau jis yra iš esmės automatizuotas. Viso Lietuvos pajūrio kartografavimą planuojama pabaigti iki 2018 m. vasaros – iš esmės dėl to, kad lauko darbai gali būti vykdomi tik esant idealioms oro sąlygomis.
Baltijos jūros pakrantės reljefo modelio fragmentas ties Melnrage-2.
Ardomas pakrantės šlaitas ties Karkle.
Altitudžių pokyčiai 2009–2018 metais Baltijos jūros pakrantėje ties Smiltyne (raudona spalva – teigiami pokyčiai; mėlyna spalva – neigiami pokyčiai).
Lietuvos geologijos tarnybos
Giluminių tyrimų skyriaus
Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio
vyr. seismologas dr. Lauras Balakauskas
www.lgt.lt