LGMA ir kitų asociacijų raštas dėl papildomo apmokėjimo

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija kartu su kitomis dalykinėmis asociacijomis parengė ir jau pateikė oficialų raštą atsakingoms Lietuvos institucijoms (LR Prezidentūrai, LR Seimui, ŠMM, Aplinkos ministerijai), kuriame argumentuotai keliama papildomo apmokėjimo už praktines veiklas, tyrimus įvedimo būtinybė. Siekiama, kad tai, ko iš mokytojų reikalauja naujosios Programos, neliktų tik deklaratyvios frazės. Šių tikslų įgyvendinimui reikalingas atsakingas požiūris ir pagalba mokytojams. 

LIETUVOS BIOLOGIJOS MOKYTOJŲ, LIETUVOS CHEMIJOS MOKYTOJŲ IR LIETUVOS GEOGRAFIJOS MOKYTOJŲ ASOCIACIJŲ

K R E I P I M A S I S

LR Prezidentūrai

LR  Švietimo ir mokslo ministrui

LR  Aplinkos apsaugos ministrui

Ekologinėms, aplinkos apsaugos organizacijoms

Žiniasklaidos priemonėms

Įgyvendinant Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų gamtamokslinio ir socialinio ugdymo nuostatas, itin svarbią vietą užima praktinių gebėjimų ugdymas.

Gamtamokslinis ir į praktines veiklas orientuotas socialinis ugdymas – ne tik teorinės žinios, bet ir atsakymų į kylančius klausimus ieškojimas, atliekant gamtos tyrimus, gamtinės ir socialinės aplinkos stebėjimus. Gebėjimai ugdomi įvairiomis praktinės veiklos priemonėmis, mokoma planuoti ir organizuoti savo veiklą, ieškoti įrodymų, rinkti informaciją, daryti išvadas, – t.y. ugdomos ne tik gamtamokslinės ir aplinkotyrinės, bet ir bendrosios kompetencijos.

Bendrosios programos numato nuoseklią būtinybę vykdyti įvairius praktikos darbus (eksperimentus, ilgalaikius ir trumpalaikius stebėjimus, laboratorinius tyrimus ir projektinius darbus, stebėjimus), organizuojant gamtamokslinį ir į aplinkos tyrimus orientuotą ugdymą, tačiau realiai mokyklose ši veikla vyksta neefektyviai. Kodėl? Viena priežasčių – mokytojų motyvacijos ir galimybių stoka:

1. Laboratorinių, praktinių, projektinių darbų ir kitų tyrimais, stebėjimais grįstų veiklų organizavimas reikalauja ne tik papildomų materialinių išteklių (patalpų, specializuotų priemonių gausos ir kt.), bet ir laiko sąnaudų. Pasiruošimas vienam laboratoriniam ar praktiniam darbui, aplinkos stebėjimui, jei klasėje yra nuo 24 iki 32 moksleivių, gali užtrukti keletą valandų (pav. išauginti augalus, įsigyti greitai gendančius produktus, išauginti mikroflorą, sudaryti kolekcijas, kartografuoti gamtinę arba urbanizuotą vietovę, atlikti orų ir vandens telkinių stebėjimus, gyventojų apklausas ir kt.). Jei darbą atlieka kelios paralelinės klasės, ir kiekvienai klasei, pavyzdžiui, laboratorinė įranga, savadarbės arba esamos demonstracinės priemonės ruošiamos atskirai (atsižvelgiant į užsibrėžto darbo atlikimo laiką, moksleivių gebėjimus ir poreikius ir kt.), pasirengimo laikas dar pailgėja. Už šį darbą ir sugaištą laiką mokytojui niekas neapmoka.

2. Organizuojant laboratorines – praktines ir aplinkotyrines tiriamąsias veiklas, reikalinga nuolatinė mokymo priemonių priežiūra, parengiamojo kabineto tvarkymas. Šiuos darbus taip pat neatlygintinai atlieka gamtos mokslų  mokytojai.

Manome, kad moksleivių praktinių gebėjimų ugdymas vyktų gerokai efektyviau, jei minėta mokytojo veikla, ruošiantis ir vykdant praktines gamtamokslines ir aplinkotyrines tiriamąsias veiklas, būtų apmokama.

Šiuo metu esančioje darbo apmokėjimo tvarkoje egzistuoja tik teorinė galimybė apmokėti už minėtas veiklas, o galutinio sprendimo teisė paliekama mokyklos vadovui, ne visada suprantančiam praktinių moksleivių gebėjimų ugdymo svarbą.

3. Gamtos mokslų ir geografijos mokytojams nemokama ne tik už aukščiau minėtų praktinių veiklų vykdymą, bet ir už rašto bei praktinių darbų taisymą. Esant minimaliam gamtos mokslų pamokų skaičiui (vidutiniškai 1 – 2 pam./sav.) ir dideliam moksleivių skaičiui (24-32  mok/klasėje), žodžiu apklausti visus moksleivius ir objektyviai įvertinti jų žinias bei gebėjimus, nėra jokios galimybės.

Mokiniui atsakinėjant žodžiu, sudėtinga nustatyti jo gebėjimus apibendrinti gautus duomenis, vertinti jų tikslumą ir patikimumą, formuluoti pagrįstas išvadas, iš įvairių informacijos šaltinių atpažinti gamtos ir socialinius objektus, mokėjimą naudotis papildomais informacijos šaltiniais, gebėjimą braižyti ir analizuoti lenteles, grafikus, diagramas ir kitą vaizdinę medžiagą. Mokinių gamtamokslinės ir socialinės į praktinį ugdymą orientuotos socialinės žinios valstybiniuose egzaminuose taip pat vertinamos raštu, tad nevertinant rašto darbų mokinys netenka galimybės įgyti visų būtinų gebėjimų sėkmingam valstybinio egzamino laikymui. Atsakinėjimas raštu padeda išvengti streso (dažnai pasitaikančio atsakinėjant žodžiu), turi galimybę ilgiau pagalvoti, vėliau analizuoti mokytojo vertinimą ir savo darbo trūkumus. Rašto darbų taisymas (kontroliniai, apklausos raštu, namų darbų, laboratorinių, kt.) turi būti apmokamas kaip ir kitų dalykų mokytojams. Suskaičiavome, kad vienos klasės kontrolinio darbo paruošimas ir taisymas, jei klasėje yra 24 – 32 moksleiviai, trunka iki trijų valandų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, prašome:

1. Gamtos mokslų ir geografijos mokytojams numatyti būtiną ir privalomą apmokėjimą už gamtamokslinio ir aplinkotyrinio ugdymo bazės mokykloje kūrimą, laboratorinių, praktinių ir kitų tiriamųjų darbų organizavimą, vykdymą bei (kaip ir kitų dalykų mokytojams) rašto darbų taisymą;

2. Kadangi per gamtos tyrimus ir laboratorinius darbus mokiniai dirba su aštriais prietaisais ir cheminėmis medžiagomis, didelį mokinių skaičių mokytojui sukontroliuoti sunku. Siekiant pagerinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę, siūlome papildyti 2012 m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrojo ugdymo plano (73 str.): klasė į grupes dalijama šiems dalykams mokyti: informacinėms technologijoms ir technologijoms, doriniam ugdymui, užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), lietuvių kalbai (valstybinei), biologijai, chemijai ir geografijai praktinių darbų metu, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

KREIPIMĄSI TEIKIA:

Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas

Romas Darafėjus

Irina Barabanova      (LBMA šiaurės regiono vadovė)

Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė

Rita Dambrauskienė

Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas

Rytas Šalna

Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo tarybos pirmininkė

Rasa Jasmontienė

Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos  pirmininkė

Aldona Kindurienė