Spalio mėnesį Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos pirmos klasės mokiniai dalyvavo geografijos pamokoje ,, Pelkių įvairovė ,, . Pamoka vyko Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje.
Pamokoje mokiniai susipažino su Kamanų rezervato istorija bei teritorijos susidarymo laikotarpiais. Rezervato darbuotoja papasakojo mokiniams apie rezervato tikslą – išsaugoti vieną iš didžiausių Šiaurės Lietuvos aukštapelkių. Filmuotos medžiagos peržiūros metu mokiniai susipažino su rezervato fauna ir flora. Sužinojo, kad rezervato pievose 10 kv.m. plote auga vidutiniškai nuo 30 iki 50 žolinių augalų rūšių. Kamanų apypelkyje vyrauja mišrūs miškai – daugiausia pušų ir eglių medynai. Krūmų arde vyrauja šaltekšniai, žalčialunkiai ir sausmedžiai.
Paslaptingiausias apypelkio miškų grobuonis – vilkas. Eidami vorele, žvėrys taiko į vedlio pėdas, todėl atrodo, kad prabėgta tik vieno vilko.
Pelkėje yra unikali chlorofilo neturinti grupė – parazitai ir saprofitai, maisto medžiagas gaunantys iš kitų organizmų. Rezervate atvirų plynų – klampynių yra 12. Manoma, kad jos davė vardą pelkei, nes ,,kamanai“ senąja žemaičių tarme reiškia šlapią, sunkiai perbrendamą vietą. Lietuvos klimatas palankus pelkių formavimuisi – daug kritulių ir menkas garavimas suaktyvina pelkių susidarymą. Pelkėjimo procesai vyksta ten, kur yra tinkamas reljefas ir drėgmės perteklius. Dar viena iš būtinų sąlygų – augalija.
Pamokoje mokiniai sužinojo, kad pelkyno formavimasis prasidėjo nuo žemapelkių stadijos. Tokia buveinė maitinama kritulių bei gruntinių vandenų, kur daug ištirpusių mineralinių medžiagų, šarminė aplinka. Žemapelkėse durpių sluoksnis dar nėra storas, tačiau trūkstant deguonies ir kaupiantis organinėms nuoguloms, ji po truputi aukštėja, kol iš dalies praranda ryšį su gruntiniais vandenimis. Kamanų aukštapelkės centras iškilęs apie 4 metrus aukščiau pakraščių. Nepažeistoje pelkėje per metus susiformuoja apie 1 mm. durpių, taigi 1 metrui užaugti reikia maždaug tūkstančio metų. Nusausintose pelkėse, kur vyksta durpių gavyba, per metus nukasama apie 30 cm sluoksnis , t.y. sunaikinamas 300 metų pelkėdaros darbas.
Sužinoję tiek daug įdomios informacijos apie pelkes, mokiniai padarė išvadą ,,Pelkės tai gamtos reiškiniai, kuriuos reikia išsaugoti, kadangi išsaugotos pelkės sušvelnina neigiamus klimato kaitos padarinius gamtai ir žmogui.“
Geografijos mokytoja Svetlana Makarčiuk