Lietuva kol kas gali nebijoti vidutinių pajamų spąstų, tačiau ūkio ir atlyginimų augimas nesitęs amžinai, perspėja ekonomistai, ypatingą dėmesį siūlantys skirti švietimo sistemai, migracijai, technologiniam virsmui. Priešingu atveju, anot jų, Lietuvos ekonomiką gali ištikti likimas, kurio sulaukė dalis Europos šalių.
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė televizijos laidoje „Delfi tema“ sakė, kad Lietuva rodo gerus rezultatus artėdama prie Europos Sąjungos pragyvenimo lygio vidurkio.
„Vertinant BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais, – tai reiškia, atmetus kainų skirtumus, – lygį, Lietuva demonstruoja išties įspūdingus rezultatus. Mes per savo istoriją nuo įstojimo į Europos Sąjungą padarėme didžiausią šuolį tarp kitų centrinės Europos šalių pagal šį rodiklį ir labai sparčiais tempais judame prie Europos Sąjungos vidurkio – dabar siekiame apie 89 proc., aplenkėme pastaraisiais metais netgi Ispaniją‟, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, dabartinis pagreitis yra puikus ir atrodo, kad tie vidutinių pajamų spąstai, „per kuriuos dabar ir skverbiamės, kažkokių rimtų grėsmių lyg ir nekeltų‟. Vis dėlto, pasak ekspertės, pamiršti struktūrinių reformų negalima.
„Vertinant Lietuvos ekonomikos augimo modelį, kuris lemia šiuos puikius rezultatus, kelia nerimo, ar jis yra tvarus, nes visos šalys, kurios susiduria su vidutinių pajamų spąstų grėsme ir realijomis, išauga savo ekonominės plėtros modelį, jis nebeveikia. Ir tada, nevykdant struktūrinių reformų, nesikeičiant, tos šalys lieka skendėti tuose vidutinių pajamų spąstuose. Taip nutiko Graikijai.
Ispanija, Italija, Portugalija, Kipras yra tos šalys, kurios savo pažangos šio rodiklio atžvilgiu nedidina‟, – sako INVL ekonomistė.
Ji kartu pastebėjo, kad net jeigu ir pralenksime Europos Sąjungos vidurkį kuriuo nors momentu, tai nereiškia, kad išsivaduosime iš buvusio savo verslo modelio.
„Ir matome šalių Europos Sąjungoje – ta pati Ispanija, Portugalija – kurios visai neblogai vystėsi praeityje, bet jos strigo savo amplua ir nekeitė nieko, ekonomikos nekonkurencingos, neturi ką pasiūlyti išorei, išskyrus turizmą ir panašiai‟, – sako ekonomistė.
Dėmesys technologiniam virsmui ir investicijoms
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžė skaitmenizavimą kaip vieną iš būdų didinti pridėtinę vertę ekonomikoje.
„Ką gali padaryti verslas, tai kaip įmanoma sparčiau skaitmenizuotis, robotizuotis: gerokai atsiliekame robotų kiekyje nuo išsivysčiusių valstybių. Taip pat turime pradėti diskutuoti apie migracijos politiką, nes vienas iš būdų papulti į spąstus, tai kai populiacija nedidėja, darbo resursai nebeauga. Ir žiūrėti į valstybes, kurios yra ištrūkusios iš tų spąstų. Ką galime pamatyti – Pietų Korėja, Taivanas ir Izraelis‟, – vardijo ekonomistas.
Anot jo, tos šalys turi koncepcijas, paremtas intensyviu investavimu, efektyvumo didinimu.
„Kur yra galimybė, tai vis dėlto žaliasis kursas, žalioji ekonomika. Lietuva neturi „balasto“ iš praeities, sakykime, anglių pramonės, kaip Lenkija, neturi atominės elektrinės. Lietuva gali pastatyti ant žaliosios ekonomikos bėgių savo pramonę, netgi esamą pramonę ir padidinti savo konkurenciją kitų šalių atžvilgiu‟, – sakė M. Dubnikovas.
Tačiau šalia technologijų jis ypač akcentavo dėmesį migracijos politikai, apie kurią diskutuoti laiko esą liko mažai. LVK viceprezidento teigimu, svarbu nuspręsti, „kokius žmones kviesime‟.
„Kitu atveju pas mus pradės plaukti kas tik nori, o plauks tikrai. (…) Be abejo, reikės ir žemos kvalifikacijos, nes lietuviai, uždirbdami vis daugiau, kai kurių darbų apskritai nenorės, kad ir kokį atlyginimą begautų‟, – konstatuoja M. Dubnikovas.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad Lietuvai būtina vytis technologinę pažangą Vakaruose.
„Lietuva, iš principo, tikrai pasistūmėjo teisinga linkme, aišku, dar daug neatliktų namų darbų. Paminėtas momentas, kad įmonės turi investuoti į automatizaciją, robotizaciją, techninę pažangą, nes tai iš tikrųjų labai svarbus rodiklis“, – sako ekonomistė.
Pasak jos, žvelgiant į Lietuvos metines investicijas nuo BVP – kiek investuojama į technologinius įrenginius ir plėtrą – tai yra per mažai.
„Tai chroniškai mažiau, nei daro mūsų konkurentės. Mes investuojame mažiau, negu kitos centrinės Europos šalys, kaip Vengrija, Čekija, ta pati Estija – jose tas technologinis proveržis vyksta gerokai sparčiau‟, – sako INVL ekonomistė.
Ragina nepamiršti demografinių iššūkių
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė atkreipia dėmesį į šalies demografines problemas ir sako, kad po penkerių metų pensininkų šalyje bus daugiau nei dirbančiųjų, tad neaišku, kas mokės pensijas.
„Robotizacija, skaitmetizacija atima iš žmonių darbo vietas, šiandien prekybos centrai „įdarbina‟ pačius pirkėjus, bankas – tave, kad tu pats viską darai. Lietuva sensta, yra daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie jau nebūtų pajėgūs persikvalifikuoti ir dirbti toje naujoje žaliojoje ekonomikoje‟, – sako K. Krupavičienė.
Reaguodama į žaliosios energetikos plėtrą šalyje, pavyzdžiui, planuojamus jūrinius vėjo elektrinių parkus, ji teigė, kad vertėtų čia pasitelkti būtent vietinę darbo jėgą.
„Mes dabar numatę statyti vėjo jėgaines, ar mes esame pasirengę, kas tuo užsiims? Šiandien saulės baterijų montuotojui siūloma gera alga, tačiau trūksta darbuotojų. Todėl mes matome, kad turi būti valstybės politika, kuria kryptimi einame.
Jeigu ekspertai sako „ten‟, tai ruoškime tuos žmones, kad pirma lietuviai gautų darbo vietas, o ne galvokime, kad atvešime iš Kinijos, arba kaip dabar vairuotojus – iš Kazachstano‟, – įsitikinusi „Solidarumo‟ pirmininkė.
Pasiteiravus, kaip vertina siūlymą įtraukti dar vieną – produktyvumo – kriterijų į minimalios mėnesio algos (MMA) skaičiavimą, K. Krupavičienė sako, kad vien darbuotojo iniciatyvos didinant našumą nepakaks.
„Diskutavome šitą idėją Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais (…). Darbdaviai kėlė klausimą ir dėl darbo našumo. Bet jis yra toks dalykas, kurio darbuotojas vienas nepadarys: jeigu darbuotojas kastuvu kas žemę, jo našumas bus žemas. Jeigu jam duos traktorių, jis tą padarys greičiau‟, – teigė ji.
Ekonomistė: švietimas – jautriausia vieta
I. Genytė-Pikčienė vadina švietimą kritinės svarbos dalyku kalbant apie šalies ateitį.
„Matome prastus moksleivių rezultatus, mokymo programos neruošia specialistų, kurie būtų įdarbinami ir būtų patrauklūs darbo rinkai, tai švietimas yra kryptis, kurią būtina keisti iš pamatų (…).
Švietimas, matyt, mūsų jautriausia sritis, nes ji turėtų vienareikšmiškai būti mūsų ateities ekonomikos „kalvė“, aprūpinanti darbo jėga ją, bet matome, kad kol kas tai yra silpnoji grandis ir turės labai rimtų padarinių mūsų tolesnei raidai‟, – sakė INVL ekspertė.
Kalbėdama apie mokymąsi visą gyvenimą ji sakė, kad tai tėra gražūs žodžiai, o perkvalifikavimo sistemos nėra.
„Labai skylėta situacija tame. Tas nepasitenkinimas tarp darbdavių yra pagrįstas, nes darbo jėgos trūkumas akivaizdus, o kaip tą keisti, kol kas nėra atskiro strateginio požiūrio‟, – teigė pašnekovė.
K. Krupavičienė sutinka, kad mokymasis visą gyvenimą labai svarbus.
„Bet šiandien Lietuvoje nėra tos sistemos: turiu darbą ir noriu tobulėti. Mes kiek kartų kėlėme problemą – tų pačių medikų kvalifikacijos kėlimą, kurie pagal ministro įsakymą turi tobulintis, baigti mokslus.
Bet tie mokslai kainuoja privačiai 3 tūkst. eurų ir tiesiog tas žmogus nebeturi tos galimybės, nes atlyginimai nėra labai dideli, jeigu tu nedirbti papildomai privačiame versle, – aš kalbu apie medikus‟, – sako „Solidarumo‟ pirmininkė.
I. Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuvoje tebevyrauja tradicinės ūkio veiklos, pramonės šakos, kurios imlios darbo jėgai, jautrios darbo sąnaudų augimui.
„(Yra) grėsmių, kad šis mūsų modelis ilgainiui išsikvėps, ypač taip stipriai augant atlyginimams, kaip jie augo pastaruosius penketą metų, tai tokiu atveju grėsmė, kad strigsime, išlieka‟, – kalbėdama vidutinių pajamų spąstų tema sakė ekonomistė.
Anot jos, dar vienas būdas, kuris padeda mažinti šalies priklausomybę nuo tradicinių veiklų, yra ekonominio verslo klimato gerinimas ir tinkamos terpės ateiti užsienio investuotojams sukūrimas.
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad pasiteisino ir startuolių, fintech kompanijų plėtros skatinimas.
„Iš tikrųjų, nusistatytos kryptys teisingos, reikia tęsti, ir žinoma, būtinai atliepti tas problemas, kurias įvardijo profsąjungų atstovė, nes darbo jėga yra visa ko pamatas‟, – kalbėjo INVL ekonomistė.
Turi abejonių dėl mokesčių reformų
Pasidomėjus, ko verslas tikėtųsi iš planuojamos mokesčių reformos, M. Dubnikovas perspėjo, kad ji gali ir pabloginti situaciją, o dabartinė sistema, net ir su savo trūkumais, kol kas neatrodo labai prasta.
„Yra šiek tiek baimių, kad su mokesčių reforma galime ne tiek pagerinti, kiek pažeisti. Nes supraskime, kad iš vienos pusės kalbame apie investuotojų pritraukimą, iš kitos pusės politikai jaučia ir jaus didžiulį spaudimą didinti valstybės išlaidas: pensijas, įvarius atlyginimus ir panašiai ir gali būti, kad ta pusė nugalės. O tai nėra plėtros kelias. Tai yra rizika papulti į neefektyvumą ir sustabdyti tą procesą, kuris dabar vyksta‟, – kalbėjo LVK viceprezidentas.
Anot jo, žmonių pajamos pastaruoju metu augo, o tai rodo, kad verslas geba tokioje aplinkoje uždirbti.
„Dabartinis kelias yra tikrai geras, nes paimkime paprastus skaičius: per 10 metų minimalus atlyginimas paaugo tris kartus, per paskutinius penkerius metus vidutinis atlyginimas paaugo 70 proc. (…) Manyčiau, reikia su didžiuliu atsargumu žiūrėti į mokesčių reformą ir žiūrėti, kokiais motyvais jie yra keičiami. Čia iš tiesų matau riziką, nes kartais verslas paliekamas nuošalyje‟, – teigia ekonomistas.
Ekonomistas sako, kad jo vizija būtų „žalia‟ Lietuva su stipriu eksportu (paslaugų ir pramonės).
„Per šį kurpalių leisčiau visas kitas sritis. Švietimas – nenutrūkstamas procesas, jis turi būti tam tikros kokybės ir visą laiką turi būti. O tos drastiškos reformos mane jos kartais šiek tiek gąsdina‟, – sakė M. Dubnikovas.
Norėtų vizijos ir dialogo
M. Dubnikovas teigia, kad pastaruoju metu valstybė ir visuomenė išgyvena vieną sukrėtimą po kito, galbūt tai lemia, kad diskusijų lygis yra suprastėjęs.
„Per pastaruosius trejus metus turėjome labai dideles įtampas visuomenėje, aplinkoje, ir matyti žmonių nuovargis, įsitempimas. Tai lemia, kad mūsų diskusijų laukas pastaruoju metu yra suprastėjusios kokybės.
Dabar galima juokauti: sprendžiame kelias „didžiules‟ problemas, tai yra: mažas PVM lengvatas, vieno politiko karjerą ir turbūt viskas. Bet tokių ašinių, konceptualių diskusijų nevyksta, – na, gal vyksta, bet jos nėra pirmame eteryje‟, – sako M. Dubnikovas.
„Tos konceptualios idėjos, dėl kurių turime diskutuoti labai daug ir labai giliai, tai, sakyčiau, ne tiek mokesčiai, bet būtent migracijos politika, technologinis virsmas, kur norime būti, kuo būti ir, svarbiausia, kodėl norime būti‟, – priduria jis.
K. Krupavičienė pasigenda konkrečios vizijos ir dialogo.
„Mums trūksta diskusijų, mes iš tikrųjų turėtume diskutuoti, kuria kryptimi eisime ir jeigu statysime vėjo jėgaines, tai ruoškime žmones dabar, imkime jaunimą – turime jaunimo, kuris nesimoko, nedirba. Bet tas mūsų jaunimas nelaukia: jis išvažiuoja.
Savo jauni darbingi žmonės išvažiuoja, o tada mes laukiame, kad čia atvažiuos kas nors ir mums atkurs ekonomiką. Trūksta dialogo ir krypties, kuria einame‟, – sako profesinės sąjungos pirmininkė.
Šaltinis: delfi.lt