Dažnai tenka girdėti, kad Lietuvos mokytojų atlyginimai „suvalgo“ didžiąją dalį BVP lėšų, skirtų švietimui, kuriam pinigų visada tenka daugiausiai, lyginant su kitais sektoriais. Tačiau Europos Komisija (EK) surado tinkamesnį rodiklį, atskleidžiantį realius mokytojų atlyginimų dydžius Europoje – apskaičiuojant juos nuo BVP dalies tenkančio vienam gyventojui.
Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ ataskaitoje, kurią EK paskelbė 2014 m. spalio mėnesį, teigiama, kad patrauklus darbo užmokestis, galimybė užsidirbti papildomai ir geros darbo sąlygos – vienos pagrindinių priežasčių, skatinančių pasirinkti mokytojo profesiją bei užtikrinančių mokytojų ir mokyklų vadovų pasitenkinimą darbu ir motyvaciją.
Ataskaitoje apžvelgiama padėtis ES šalyse, išskyrus Bulgariją, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Norvegijoje ir Turkijoje. Ataskaitoje skelbiama, kad 2013–2014 mokslo metais, lyginant su 2012–2013 mokslo metais, mokytojų algos didėjo net 16-oje Europos šalių.
Lietuva, kartu su Čekija, Airija, Italija, Nyderlandais ir Lichtenšteinu, sudaro grupę šalių, kuriose valstybinių ugdymo įstaigų mokytojų algos įšaldytos – praėjusiais mokslo metais, lyginant su ankstesniais, jos nekito, tačiau verta pažymėti, kad Lietuvos mokytojų atlyginimai nė iš tolo neprilygsta kitų šios grupės šalių mokytojų atlyginimams.
Dokumente pažymima, kad perkamoji Lietuvos mokytojų galia, lyginant su 2009 metais, yra šiek tiek sumažėjusi – ji krito apie 3 procentus. Iš viso dalies arba visų mokytojų perkamoji galia lieka sumažėjusi daugiau kaip pusėje tirtų šalių. Didžiausias mokytojų perkamosios galios mažėjimas užfiksuotas krizės vis dar stipriai krečiamoje Graikijoje – ji čia, palyginti su 2009 metais, yra kritusi 40 procentų. Didesnis nei 1 proc. mokytojų algų mažėjimas pastaraisiais metais užfiksuotas trijose šalyse – Graikijoje, Kipre ir Portugalijoje. Statistika rodo, kad mažiausias pagrindinis mokytojų darbo užmokestis Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu vienam gyventojui tenkantis BVP ir tai, galima sakyti, nubloškia Lietuvos mokytojus į mažiausiai Europoje vertinamųjų vietą.
Galima palyginti – Lietuvoje pradedančiųjų mokytojų atlyginimas sudaro 32,3 proc. vienam gyventojui tenkančio BVP, kai tuo metu net 33-ose Europos šalyse šis skaičius viršija 60 proc., kai kur jis perkopia net 100 proc.: Juodkalnijoje – 179 %, Vokietijoje – 152 %, Ispanijoje – 139 %, Portugalijoje – 136 % ir Kipre – 126 %. Mus lenkia absoliučiai visi, net ir neturtingiausiais Europoje laikomi rumunai, skirdami pradedančiajam karjerą mokytojui 44,2 proc. vienam gyventojui tenkančio BVP.
Dar iškalbingesnis yra patyrusių mokytojų, kurie jau yra karjeros viršūnėje, užmokesčio santykis su BVP. Didžiausias pagrindinis Lietuvos mokytojų darbo užmokestis yra daug mažesnis negu vienam gyventojui tenkantis BVP – 59,4 proc., tačiau net su Rumunija, kuri mokytojams skiria 125,1 proc. vienam gyventojui tenkančio BVP, Lietuvos mokytojams nepasilyginti. Aukščiausias santykis pastebimas Kipre (306 %), Juodkalnijoje (284 %), Portugalijoje (261 %), Vokietijoje (209 %) ir Ispanijoje (206 %).
Vidurinio ugdymo lygmens mokytojų mažiausias įstatymuose nustatytas darbo užmokestis daugumoje šalių siekia beveik 90 proc. vienam gyventojui tenkančio BVP, o Lietuvoje beveik dviem trečdaliais mažiau. Taigi, teiginys, kad mokytojai Lietuvai kainuoja brangiai yra melagingas ir lengvai paneigiamas šiais skaičiais.
Priedai, pridedami prie pagrindinio atlyginimo, gali sudaryti didelę faktinio mokytojų darbo užmokesčio dalį. Dažniausiai Europos šalių mokytojams mokamos priemokos už papildomas pareigas arba viršvalandžius. Beveik pusė Europos šalių/regionų teikia finansines išmokas, susijusias su geografine mokyklos padėtimi, remiant mokytojus, kurie ten dirba. Pusėje šalių priemokos mokytojams mokamos remiantis gerais mokymo rezultatais arba mokinių pasiekimais, tačiau Lietuvos mokytojai ir čia neturi kuo pasigirti – jiems net viršvalandžiai neapmokami.
Paskutinis mitas, kurį paneigia ši EK pristatyta ataskaita, yra tas, kad atotrūkis tarp jaunųjų ir vyresniųjų mokytojų atlyginimų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tiesa yra ta, kad Europoje didžiausias vyresniųjų mokytojų darbo užmokestis, neišskaičiavus mokesčių, paprastai yra dvigubai didesnis už mažiausią naujokų darbo užmokestį. Todėl Lietuva ne tik nėra kažkokia išskirtinė, bet ir, lyginant minimalaus ir maksimalaus atlyginimo santykį, vertinant vienam gyventojui tenkančio BVP, yra visos Europos „uodegoje“.
Vertinant visos Europos situaciją, ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose šalyse taikoma nuostata, kad mokytojas turi išdirbti iki 30 metų, norėdamas gauti didžiausią darbo užmokestį, neskatina jaunimo rinktis mokytojo profesijos. Lietuvoje vertėtų kalbėti bendrai apie mokytojo profesijos patrauklumą, nes ir didžiausias mokytojo darbo užmokestis nėra patrauklus.
Kalbant apie skaičius, jie taip pat iškalbingi. Pasirodo, Lietuvoje kai kas vis dėlto gali pasigirti gerais atlyginimais švietimo srityje. Ataskaitoje pateikti skaičiai gali šokiruoti – pradedančiųjų mokytojų arba minimalus mokytojų atlyginimas (bruto) per metus siekia vos 13 030 LTL (3 777 EUR), o pradedančio savo karjerą vadovo 32 574 LTL (9 434 EUR). Dar labiau stebina maksimalaus atlyginimo skirtumai – atotrūkis tarp patyrusių mokytojų ir tokių pat vadovų darbo užmokesčio daug daugiau nei dvigubas – 24 010 LTL (6 954 EUR) ir 63 538 LTL (18 404 EUR) atitinkamai. Ataskaitoje pateikti minimalūs ir maksimalūs baziniai bruto metiniai įstatyminiai atlyginimai skaičiuojami remiantis 18 pedagoginių valandų per savaitę.
Finansų ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai nuolat teigia, kad mokytojų vidutiniai atlyginimai didesni, nei šalies vidutiniai atlyginimai, pamiršdami du faktus – pirma, kad Statistikos departamentas pateikia vidutinį mokytojų darbo užmokestį už 36 valandas, kai Lietuvoje ne daugiau kaip 10 procentų mokytojų turi tokius krūvius. Antra, reikia įvertinti ir tai, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra juokingai mažas – Švedijoje vidutinis atlyginimas yra apie 4000 eurų, ne ką mažesnis jis ir Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje atlyginimas yra apie 3500 eurų, Graikijoje – apie 1730 eurų, užtat Lietuvoje vidutinė alga tesudaro 680 eurų. Ar galima teigti, kad mokytojai turi džiaugtis, kad jie yra turtingesni už kitus „skurdžius“?
Sakoma, kad skaičiai nemeluoja. Jei taip, tai kas meluoja? Ir kada pagaliau mokytojo darbas Lietuvoje bus tinkamai įvertintas arba, paprastai tariant, kada neraudonuojant mokytojai galės palyginti savo algas su tomis, kurias gauna kiti ES mokytojai? Vasario pabaigoje tai paaiškės, nes švietimo profesinės sąjungos derasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl švietimo sistemos finansavimo tobulinimo, įskaitant ir mokytojų atlyginimų didinimą. Su ataskaita galima susipažinti čia.