Mažiau kalimo, daugiau kritinio mąstymo, savarankiškumo skatinimo, gebėjimo pritaikyti žinias, spręsti problemas. To tikimasi patvirtinus naujas vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Tačiau tėvų atstovai sako, kad šiandien dar mokomasi dėl egzaminų ir perspėja, kad rezultatų pavyks pasiekti tik sušvelninus egzaminų reikalavimus.
„Tyrimų duomenys atskleidžia, kad formalūs žmogiškųjų išteklių rodikliai Lietuvoje geri, bet novatorių ir inovacijų šalyje – labai mažai. Inovacijų stygius – viena rimčiausių mūsų ekonominio ir socialinio gyvenimo problemų. Todėl galime teigti, kad ugdymo programas koreguoti verčia nauji mūsų visuomenės poreikiai, technologijos, gamtos ir kitų mokslų pasiekimai, besikeičianti socialinė ir geopolitinė aplinka“, – kodėl keičiamos programos 11-okams ir 12-okams, aiškina Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.
Pasak G. Vaidelio, numatyti pokyčiai nukreipti į mokinių mąstymo skatinimą, savarankiškumą, gebėjimą pritaikyti žinias. Siekiant individualizuoti mokymąsi, programos pakoreguotos taip, kad jos būtų lankstesnės, o mokiniai turėtų daugiau galimybių rinktis. Siekiama, kad vis didesnis dėmesys tektų ugdymo individualizavimui ir pasirengimui „praktiniam pasauliui“.
G. Vaidelio teigimu, patikslintos programų formuluotės leidžia išvengti perteklinių žinių mokymo, o programos yra orientuotos į kompetencijų ugdymą. „Programose aprašytos šiandieniniam pasauliui reikalingos kompetencijos – žinios, gebėjimai ir nuostatos. Tai leis mokytojams geriau ugdyti mokinių kompetencijas, geriau parengti juos gyvenimui“, – sakė pašnekovas.
„Koreguodami programas siekiame sumažinti žinių krūvį, ypač tai, ką reikia išmokti, įsiminti mechaniškai. Taip pat norime, kad mokiniai įgytų gebėjimų, kokių iki šiol jiems stigdavo – kad jie galėtų spręsti problemas, derinti kūrybinį, praktinį ir teorinį mąstymą“, – teigia švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Vidurinio ugdymo bendrąsias programas rengė UPC specialistai ir švietimo ekspertai. Kartu su mokymo programų kaita, planuojamas nuoseklus, laipsniškas egzaminų atnaujinimas.
Kaip keičiasi programos
Matematikoje sukonkretinti reikalavimai 11-12 kl. nagrinėjamai tematikai. Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, kuris bus naudingas norintiems skirti daugiau laiko gilesniam matematikos problemų nagrinėjimui.
Gamtos moksluose atsisakyta pasenusių technologijų nagrinėjimo ir įtraukta būtiniausių žinių apie naująsias gamtos mokslų aktualijas. Moksleiviai susipažins su biotechnologijos, nanotechnologijos, šiuolaikiniais tyrimų metodais.
Istorijos programoje atsisakyta tematikos, kuri detaliai nagrinėjama pagrindinėje mokykloje. Dėl to baigiamųjų klasių moksleiviai iš naujo nebenagrinės istorijos mokslo, žmonijos priešistorės, senųjų civilizacijų temų. Pakoreguotoje programoje akcentuojamas mokinių mąstymo ugdymas – darbas su istoriniais šaltiniais, jų analize bei interpretavimu. Daugiau dėmesio skiriama Lietuvos istorijai.
Rengiama viena lietuvių kalbos programa lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms. Orientuojamasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybinio, kritinio mąstymo ugdymą. Atsisakoma Antikos ir Viduramžių literatūros kartojimo – šių dalykų mokomasi IX-X kl. Programa papildyta 1990-2008 m. literatūros kūriniais ir aktualiais kultūros tekstais..
Menų programos bus labiau orientuotos į taikomojo pobūdžio veiklas, kūrybingumo ir meniškumo ugdymą , padės orientuotis supančioje meno kūrinių įvairovėje, tapti kritišku šiandieninės kultūros vartotoju.
Mokantis užsienio kalbų siūloma palaipsniui atsisakyti pirmosios, antrosios, trečiosios kalbų mokymo, bendrojo ir išplėstinio mokymo kursų. Orientuojamasi į geresnius mokinių mokymosi rezultatus – tris Europos Tarybos patvirtintus kalbų mokėjimo pasiekimų lygius (A2, B1 ir B2), kuriuos mokiniai rinktųsi pagal savo galimybes ir poreikius.
Doriniame ugdyme atsisakyta psichologinio aspekto turinio – specialistų manymu, netikslinga dubliuoti psichologijos dalyko programos. Mokiniams sudarytos galimybės rinktis vieną iš trijų patrauklių ir aktualių – profesinės etikos/šeimos; etikos/kino ir etikos – modulių taikomųjų programų.
Svarbiau suvokti, o ne iškalti
„Mums svarbiau, kad vaikai suvoktų procesą, atskirtų laikotarpį, mokėtų palyginti šaltinius, surasti skirtingą arba panašią informaciją, padaryti išvadą. Šie dalykai žymiai svarbiau nei viena data. Ir šiandien egzaminuose po daugeliu tekstų, šaltinių prašo argumentuoti remiantis tuo, ką perskaitei – reikalaujama suprasti, ką skaitai“, – DELFI teigė Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos vadovas, Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktorius Eugenijus Manelis.
Pasak E. Manelio, naujose programose mažiau bus kartojimo. Šiuo metu pagrindinis istorijos kursas išeinamas iki 10 klasės, o 11-12 klasėse dalis dalykų kartojasi. E. Manelio teigimu, reikia ugdyti gebėjimus, daugiau laiko skirti šaltinių nagrinėjimui, jų lyginimui, kritinio požiūrio ugdymui.
„Kalimo ir zubrinimo visai neturėtų būti. Žymiai svarbiau suprasti procesą, amžių, nei tiksliai pasakyti datą – juk internete bet kada gali bakstelėti ir sužinoti apie trisdešimtmetį karą ar kurį kitą įvykį“, – mano E. Manelis. Jo teigimu, daugiau laiko kritinio mąstymo skatinimui bus skiriama
sutrumpinus programas.
Pašnekovo teigimu, šiandien jau nereikalaujama mintinai išmokti daug datų. „Aišku, dvi datas reikia tiksliai žinoti – Vasario 16 ir Kovo 11. Visos kitos datos – metai. Per pastaruosius metus egzamine reikalaujamų datų stipriai sumažėjo“, – kalbėjo istorijos mokytojų asociacijos vadovas
Direktorius pastebi, kad kartu su programomis turėtų keistis ir vadovėliai.
Tėvų forumas: šiandien dar mokomasi dėl egzaminų
Įvairiuose Lietuvos miestuose vykusiame programų aptarime dalyvavo ir tėvų atstovai.
„Matome, kad iš tikro programos yra stipri naujiena – pajudėta nuo žinių gebėjimų link. Bet, manau, programos dar nepakankamai sustyguotos ir per vėlai pradėta tartis su švietimo bendruomene. Matome dvi didžiąsias grėsmes – dar palikti per dideli krūviai ir kol kas dar nėra egzaminų programų, kurios galėjo eiti paraleliai“, – DELFI sakė Lietuvos tėvų forumo valdybos narys Audrius Murauskas.
Pasak A. Murausko, tėvų sprendimas pritarti naujoms programoms buvo kompromisinis – joms pritarta su sąlyga, kad daugiau dėmesio bus skiriama egzaminų programoms kurti.
„Egzaminų programose užduosime tam tikrą toną, kuris mokytojams galės būti kaip kompromisas. Šiandien susiklostę, kad visi mokosi dėl egzaminų. Jeigu egzamino programose bus mažesni reikalavimai, tada ir mokytojai turės daugiau laisvės tinkamiau išdėstyti ir pereiti prie įgūdžių. Nors šiandien formuojama kryptis į įgūdžius, pačiose programose informacijos kiekiai nėra labai stipriai sumažinti. Įgūdžiams ugdyti reikia gerokai daugiau laiko negu informacijai perteikti“, – kalbėjo A. Murauskas.
A.Murausko teigimu, rezultatų pavyks pasiekti, jei egzaminų programos bus truputėlį sušvelnintos. Pasak jo, juntama, kad didžiąja dalimis ugdymo programas rengia mokslininkai – Tėvų forumas mano, kad per mažai dėmesio skirta mokytojams praktikams, realiai žinantiems situaciją mokyklose.
Naujos vidurinio ugdymo bendrosios programos įsigalios, kai jas patvirtins Švietimo taryba ir pasirašys švietimo ir mokslo ministras.
delfi informacija
Drąsūs pamąstymai apie tai, kas garsiai šnekama
Iškelti tikslai siaurinti mokymo programas, sudaryti daugiau pasirinkimo galimybių ir pan. yra labai įkvepiantys ir gundantys. Tačiau mokytojai senbuviai tokių ir panašių tikslų per pastaruosius 20 metų yra girdėję aibę, tačiau beveik visi jie ilgainiui baigėsi triuškinančiu fiasko. Mane asmeniškai visada stebino ir toliau stebina švietimo strategų gajus įsitikinimas, kad visų permainų sėkmės laidas slypi Naujuose dokumentuose, tiksliau, jų nuolatinė perraša, tik papudruojant naujomis konstrukcijomis, visokiais mandrais žodeliais, kurių nežinojimas kotiruojamas kaip mokytojų neišmanymas, provincialumas ir pan.
O dabar apie geografiją. Tam originaliam ir kritiniam mąstymui skatinti programoje skirti vadinamieji Geografiniai tyrimai. Tas praktikas, kuris sveiku protu nagrinėjo tuos tyrimus, turbūt drąsiai pasakys, kad ten kažkokia košė malošė. Tiksliau sakant, iš programos beveik nieko neaišku, ką ir kada mokytojui reikia daryti bei kokie tyrimai turi būti… Jeigu mokytojai ir kažką darys, tai bus absoliutus improvizacijų šou…, kuris neturi nieko bendra su egzaminu…
Tokia tvarka turi laiduoti kažkokią paslaptingą pažangą. Galbūt aš toli nuo realybės, tačiau galiu drąsiai teigti, kad daugumos mokytojų darbo šitos programos nepakeis. Abstraktumas ir turinio dviprasmybės duoda kol kas daugiau žalos, nei naudos. Perimant, tiksliau, plagijuojant, vakarietiškų šalių švietimo modelius, pamirštama, kad dauguma tokių šalių pergyveno visus įmanomus iki šiol švietimo ciklus, kad daugelyje šalių visiškai kitokia vertinimo sistema, kad jų mokymosi trukmė trunka vieneriais metais daugiau, kad vyresnėse klasėse mokiniams leidžiama mokytis vos keturių ar šešių dalykų, kad vienam dalykui mokiniai turi dvigubai ar net trigubai daugiau pamokų per savaitę nei pas mus. Tai tokie svarbūs dalykai, kad bet kokia pertvarka turi prasidėti nuo mūsų galimybių įvertinimo, tačiau aš negirdėjau, kad kažkas tarp geografų rimtame lygyje diskutuotų, ar mes suspėjame išdėstyti Išplėstinį ar Bendrąjį kursą, kokią dalį jame turi sudaryti praktinių įgūdžių ugdymas, geografiniai tyrimai, ir apskritai, kokia jų prasmė mokiniui, jeigu egzaminas labai aiškiai orientuojamas į bazinių žinių pagrindą. Na, galbūt egzamino sudarytojai pradės vengti su faktų atkartojimu susijusių užduočių ir pasuks link gebėjimų, tačiau įvertinti gebėjimus yra labai sudėtinga – būtina žinoti, kas tie gebėjimai bei aukšto lygio žmonių branda, bendras supratimas, kurio pas mus nėra arba dažniausiai labai stinga. Taigi idėja sukti link gebėjimų labai miglota…
Iš tokios tvarkos galima padaryti išvadą, kad mes dar nesame subrendę tokioms rimtoms permainoms ir laikausi nuomonės, kad dar ilgai brisime per šitą pelkėtą žemę. O jos sausinimo darbai bus sunkūs, jie turi apimti gerokai daugiau žmonių, o ypač kvalifikuotų ir turinčių patirtį.
Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas
Rytas Šalna